Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Visuomenei ir žiniasklaidai

Seimo nariai Dalia Asanavičiūtė ir Audrius Petrošius: galima remtis Estijos pavyzdžiu ir jau 2024 m. išbandyti internetinį balsavimą

2021 m. spalio 18 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Seimo nariai susitikime su Estijos Respublikos rinkimų komisijos pirmininku

 

Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkė Dalia Asanavičiūtė ir Seimo narys Audrius Petrošius spalio 15–17 dienomis lankėsi Taline ir susitiko su Estijos Respublikos rinkimų komisijos pirmininku Arne Kuitme (Arne Koitmäe), Rygikogo nariais. Pagrindinis vizito tikslas – su Estijos politikais ir pareigūnais aptarti Estijos balsavimo internetu patirtis, stebėti Estijos savivaldybių tarybų rinkimų procesą.

 

Estijos savivaldybių tarybų rinkimų vienoje iš apylinkių 

 

D. Asanavičiūtė pabrėžia, kad Lietuvai žengiant pirmuosius žingsnius internetinio balsavimo link, vizitas Estijoje, kuri internetinį balsavimą taiko jau nuo 2005 metų, buvo prasmingas. Pasak Seimo narės, per daugiau kaip penkiolika metų internetinis balsavimas Estijoje pasiteisino, ir dabar taip balsuoja apie 40 proc. rinkimų teisę turinčių Estijos piliečių, o pasitikėjimas internetiniu balsavimu yra net 67 proc. Balsuojama atsisiuntus programą savo kompiuteryje, patvirtinus identitetą arba asmens tapatybės kortele per skaitytuvą, arba mobiliuoju parašu. A. Koitmae teigimu, per visą laikotarpį sistema nepatyrė kibernetinių atakų ar bandymų keisti rinkimų rezultatus.

 

Seimo narė D. Asanavičiūtė su ilgamečiu Rygikogo nariu Svenu Sesteriu (Sven Sester)

 

D. Asanavičiūtė atkreipia dėmesį, kad nors internetinio balsavimo įdiegimas labai nepadidino balsuojančiųjų skaičiaus pačioje Estijoje, tačiau balsuojančiųjų diasporoje skaičius ūgtelėjo pastebimai: „Užsienyje gyvenančių Estijos piliečių skaičiuojama apie 75 000. Nepaisant to, kad 2003 metais užsienyje balsavo 1915 piliečiai ir diegiant internetinį balsavimą buvo abejojama, ar tai apskritai reikalinga diasporai, kiekvienus rinkimus balsuojančiųjų užsienyje skaičius didėjo. O paskutiniuose, 2019 metais vykusiuose parlamento rinkimuose balsavo jau 6454, iš jų – 4347 balsavo internetu.“

Seimo narys A. Petrošius sako, kad ir Lietuvoje siekiama iki 2024 m. Seimo rinkimų suteikti galimybę užsienyje gyvenantiems lietuviams balsuoti elektroniniu būdu. Tai, pasak jo, papildytų jau dabar egzistuojančias priemones – balsavimą konsulinėse įstaigose ir balsavimą paštu. Seimo nario nuomone, elektroninis balsavimas būtų saugesnis nei balsavimas paštu: „Manau, kad elektroninis balsavimas gali būti kur kas labiau personalizuotas ir saugus, lyginant su balsavimu paštu, kai egzistuoja tikrai daug žmogiškojo faktoriaus, laiškų pasimetimo ar vėlavimo, be to, tai išspręstų didelių atstumų problemą vykstant balsuoti.“ A. Petrošius pabrėžia, kad Estijos pavyzdys rodo, jog balsavimas tam skirtose vietose užsienyje išliko gana stabilus, ir „tai leidžia manyti, kad būtent elektroninis balsavimas sudarė prielaidas užsienyje gyvenančių tautiečių, siejančių save su Tėvyne, aktyvumo augimui ir ryšio išlaikymui“.

 

Seimo narys A. Petrošius su ilgamečiu Rygikogo nariu Svenu Sesteriu (Sven Sester)

A. Petrošiaus asmeninio archyvo nuotraukos 

 

Seimo narys, be kita ko, atkreipia dėmesį į Lietuvai palankias aplinkybes lyginant su Estija: „Atsižvelgiant į laikmetį, kuomet Estijoje buvo priimti sprendimai diegti elektroninio balsavimo sistemas, Lietuvai dalis internetinio balsavimo iššūkių jau atkrinta: nepaisant to, kad Estijoje identifikavimui, pasirašymui ir kitoms viešosioms paslaugoms yra labai plačiai naudojamos tapatybės kortelės su tam skirtomis funkcijomis, šiandien jau ir Lietuvoje turime gerai išvystytas asmens identifikavimo sistemas – mobilius parašus, SMART ID ir kt., kurios yra taikomos kasdieniame mūsų gyvenime ir yra saugios. Mums lieka pasirūpinti balsų saugumo klausimais – kodavimu ir atkodavimu, užtikrinant balsuojančiojo anonimiškumą, balsų skaičiavimo sistema ir dubliavimo galimybių, kai balsuojama ir elektroniniu būdu, ir atvykstant į balsavimo vietą, panaikinimu. Normalu, kai galioja paskutinis balsas, todėl svarbu, kad sistema veiktų tinkamai sprendžiant šiuos iššūkius.“

A. Petrošius neabejoja, kad Lietuva gali pasiremti Estijos pavyzdžiu, „įsigyti ir jau egzistuojančias sistemas, jas pritaikyti savo poreikiams ir jau 2024 metais išbandyti jų veikimą užsienyje, sukuriant patogią prieigą balsuojantiems ten ir pasirengiant visuotiniam taikymui, jeigu būtų prieita prie tokios politinės valios“.

 

Daugiau informacijos:

 

Seimo narė Dalia Asanavičiūtė

Tel. (8 5) 239 6688

El. p. [email protected]

 

Seimo narys Audrius Petrošius

Tel. (8 5) 239 6628

El. p. [email protected]

 

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro patarėja Jolanta Anskaitienė

Tel. (8 5)  239 6508, el. p. [email protected]

 

       Naujausi pakeitimai - 2021-10-18 16:20
       Jolanta Anskaitienė