Seimo nariai po Baltijos Asamblėjos Saugumo ir gynybos komiteto posėdžio: „Baltijos valstybių bendradarbiavimo prioritetai – padėtis prie Europos Sąjungos išorės sienos ir hibridiniai išpuoliai prieš Lenkiją, Lietuvą ir Latviją“

2022 m. sausio 24 d. pranešimas žiniasklaidai 

Seimo nariai Andrius Mazuronis, Laurynas Kasčiūnas ir Audrius Petrošius dalyvavo Baltijos Asamblėjos Saugumo ir gynybos komiteto posėdyje, kuris vyko Rygoje (Latvijos Respublika) ir kuriame buvo kalbėta apie Baltijos regiono saugumo ir gynybos iššūkius: aptarta aktuali situacija rytinės Europos Sąjungos sienos saugumo klausimu, Baltijos valstybių bendradarbiavimas kovojant su organizuotu nusikalstamumu regione – kalbėta apie esamą bendradarbiavimą ir šio proceso efektyvinimą.

Latvijos Respublikos Saeimos kanceliarijos nuotr. (aut. Ieva Abele)

Po sausio 21 d. įvykusio posėdžio Baltijos Asamblėjos Saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas A. Petrošius pabrėžė, kad dabartinė padėtis prie Europos Sąjungos išorės sienos ir hibridiniai išpuoliai prieš Lenkiją, Lietuvą ir Latviją yra prioritetiniai klausimai Baltijos valstybių bendradarbiavimo darbotvarkėje. „Tapo aišku, kad pasienio zonoje sukurtų problemų paprastai ir greitai išspręsti nepavyks, todėl Asamblėjos Saugumo ir gynybos komitetas pasiryžo ieškoti bendrų išeičių regiono saugumui ir stabilumui užtikrinti: posėdžio metu buvo analizuojama Baltijos valstybių ir Lenkijos susiklosčiusi praktika sprendžiant pasienio zonos problemas, ieškoma būdų pašalinti tokio bendradarbiavimo trūkumus hibridinių karų atveju. Akivaizdu, kad būtent veiksmų derinimas ir bendras veikimas yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl Baltijos valstybių ir Lenkijos balsas yra girdimas ir Europoje“, – sako parlamentaras.

Pasak A. Petrošiaus, sėkmingas valstybių bendradarbiavimas įgauna pagreitį ir kitose srityse: užkardant organizuotą nusikalstamumą ir pradedant svarstyti galimybę veikti bendrai COVID-19 sukeltos krizės metu, kai kalbama apie apribojimų ir atlaisvinimų derinimą.

Latvijos Respublikos Saeimos kanceliarijos nuotr. (aut. Ieva Abele)

„Džiugu, kad Baltijos šalys glaudžiai bendradarbiauja ir vadovaujasi bendrais veiklos planais saugumo ir gynybos srityje. Didelis dėmesys toliau bus teikiamas bendrų pajėgumų vystymui ir veiksmų koordinavimui Europos Sąjungos bei NATO formatuose. Įtempta situacija pasienyje skatina vienytis, todėl pastaraisiais metais aktyviausiai bendradarbiaujam karininkų rengimo Baltijos gynybos koledže, NATO oro policijos, karinių jūrų pajėgų, bendrų pratybų srityse. Taip pat vykdomas pajėgumų planavimo sinchronizavimas, koordinuojami bendri įsigijimai, rengiamos bendros pratybos, mokymai, seminarai, bendradarbiauja atskiros karinės pajėgos“, – Seimo kanceliarijos Spaudos biurui sako Seimo Pirmininko pavaduotojas, Nacionalinio gynybos ir saugumo komiteto ir Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje narys A. Mazuronis.

Posėdyje aptarta ir situacija Ukrainoje. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas L. Kasčiūnas džiaugiasi dėl vieningos visų pozicijos šiuo klausimu: „Rusijos žingsnis, prie sienos su Ukraina sutelkiant pajėgas, kurias sudaro daugiau nei 100 tūkst. karių, gali reikšti neišvengiamą invaziją į Ukrainą. Visgi – tai Rusijos įrankis pradėti derybas su Vakarų bendruomene. Deja, kos pateiktų reikalavimų ir pasiūlymų sąrašas pažeidžia tarptautinės teisės sistemos pagrindus, apriboja valstybių apsisprendimo teisę ir prieštarauja nacionalinio suvereniteto principams. Todėl turime reaguoti ryžtingai ir drąsiai, netampant šio šantažo aukomis.“

Posėdyje kalbėta, kad reikalinga tęsti NATO atgrasymo politiką, remiantis Varšuvos viršūnių susitikime ir kituose NATO formatuose priimtais pasirengimo ir greito reagavimo sprendimais. „Nes Rusija neturi teisės kištis į NATO reikalus, kai ši sąjunga nepretenduoja į jokius imperialistinius idealus, būtent kuriais ir remiasi kita pusė“, – pabrėžia parlamentaras. Pastebėta, kad „būtent Baltijos regionas susiduria su didžiuliu Rusijos karinių pajėgų padidėjimu netoli NATO sienos, o nauja Rusijos ir Baltarusijos karinė integracija kelia rimtą grėsmę regionui“. „Vienintelė dialogo sąlyga turi būti pagrįsta tikru deeskalavimu ir Rusijos susilaikymu nuo didelių Rusijos karinių pajėgų sutelkimo prie Ukrainos sienų. Rusijos agresija Ukrainoje ir aplink ją negali būti toleruojama ar įteisinta“, – įsitikinęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas L. Kasčiūnas. Jis taip pat susitiko su Latvijos Saeimos Gynybos, vidaus reikalų ir korupcijos prevencijos komiteto atstovais.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro patarėja

Monika Kutkaitytė

Tel. (8 5) 239 6666, el. p. [email protected]