Demokratija prieš autokratiją: iššūkiai Europoje ir už jos ribų

2022 m. gegužės 12 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės klubas kartu su Seimo Ateities komitetu, Nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka ir naujienų portalu www.lrt.lt tęsia kasmėnesinį diskusijų ciklą su žymiausiais Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų tarptautinės politikos ekspertais. Gegužės 11 d., trečiadienį, vyko trečioji ciklo diskusija „Demokratija prieš autokratiją: iššūkiai Europoje ir už jos ribų“.

Rafaelis Gluksmanas (Raphaël Glucksmann) diskusiją pradėjo teiginiu, kad Prancūzija ir Vokietija, anksčiau nevertinusios Vladimiro Putino keliamos grėsmės, pagaliau sugebėjo atsisakyti tokio požiūrio ir  naivumo bei įsiklausyti į partnerių Rytų Europoje nuomonę. „Nuo vasario 24 dienos mes (Prancūzija ir Vokietija – aut.) supratome, kokia didžiulė strateginė klaida buvo mūsų politika. O dabar mūsų veiksmai nulems Europos ateitį ateinantiems dešimtmečiams“, – teigė R. Gluksmanas.  

Vertindamas Europos Sąjungos ir Rusijos santykius, R. Gluksmanas pareiškė, kad Vakarai neturėtų akcentuoti Rusijos pažeminimo klausimo. „Žlugus Sovietų Sąjungai, nuo pat pirmos dienos pagrindinis dėmesys Vakarų sostinėse buvo sutelktas į tai, kad mes neturėtumėm pažeminti Rusijos. Niekas neklausė, ar mes nepažeminsime Vokietijos 1945 metais, bet mes bijojome pažeminti Rusiją. Galiausiai mes pasiekėme čečėnų pažeminimą, Ukrainos pažeminimą, Gruzijos pažeminimą – visus Rusijos kaimynus. Manau tai buvo blogas požiūris, ir jis vėl grįžta“, – kalbėjo Europos Parlamento narys.

Konferencijos dalyvio paklaustas dėl Prancūzijos Prezidento Emanuelio Makrono (Emmanuel Macron) pareiškimo apie Europos politinės bendrijos steigimą, R. Gluksmanas teigė, kad tokį pasisakymą galime vertinti įvairiai. „Jeigu tai yra alternatyva Ukrainos narystei Europos Sąjungoje, tada ši idėja išties yra bloga. Tačiau jeigu mes tai vertiname kaip tam tikro Ukrainos statuso pripažinimą iki pilnos narystės ES, galbūt ši idėja yra visai gera. Taip pat, įgyvendinus šią idėją, į europinę saugumo diskusiją būtų galima grąžinti ir Jungtinę Karalystę. Aš manau kad tai yra mūsų visų interesas”, – kalbėjo jis.

Seimo kanceliarijos nuotraukos (aut. Olga Posaškova)

Baigdamas diskusiją Seimo Ateities komiteto pirmininkas Raimundas Lopata konstatavo, kad aktyviau Ukrainą palaikančios šalys turi stengtis skatinti prie to prisidėti ir kitas, mažiau iniciatyvesnes valstybes. „Tas tradicinis galvojimas Russia first yra gyvas, ir mums reikia jį įveikti. Nuo to įveikimo ir nuo Ukrainos sėkmės kare priklauso pačios Rusijos likimas”, – diskusiją reziumavo komiteto pirmininkas. 

Diskusijoje dalyvavo: Europos Parlamento narys, Specialiojo komiteto dėl užsienio kišimosi į Europos Sąjungos demokratinius procesus pirmininkas, Žmogaus teisių pakomitečio vicepirmininkas Rafaelis Gluksmanas, Seimo Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata, Seimo Užsienio ir Europos reikalų komitetų narys Žygimantas Pavilionis, Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Emanuelis Zingeris, Lenkijos Respublikos Senato vicepirmininkas Michalas Kaminskis, buvęs Sakartvelo Parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Givi Targamadzė, buvęs Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas, buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Palionis.

Daugiau informacijos:

Raimundas Lopata

Ateities komiteto pirmininkas

El. p. [email protected]

Parengė

Gediminas Kašėta

Strateginio prognozavimo skyriaus

Išorinės informacinės aplinkos ekspertas

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

El. p. [email protected]

Ateities komiteto biuras

Tel. (8 5) 239 6950

El. p. [email protected]