ESBO PA metinėje sesijoje: Lietuvos, Ukrainos ir JAV iniciatyva priimta iki šiol griežčiausia rezoliucija dėl karo Ukrainoje

2022 m. liepos 7 d. pranešimas žiniasklaidai

Birmingeme baigėsi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Parlamentinės Asamblėjos metinė sesija − didžiausias ir svarbiausias ESBO PA metinis renginys. Joje Lietuvos parlamentui atstovavo Seimo delegacijos ESBO PA nariai Laurynas Kasčiūnas ir Giedrius Surplys.

Asamblėjos plenarinėje sesijoje buvo svarstyta Lietuvos delegacijos pirmininkės Vilijos Aleknaitės Abramikienės inicijuota, bet vėliau su Ukrainos ir JAV delegacijomis kartu parengta kompromisinė rezoliucija dėl karo Ukrainoje. Tai daugeliu atžvilgiu neeilinė rezoliucija.

Pirmiausia todėl, kad ją kartu teikė trys valstybės – Lietuva, Ukraina ir JAV. Ją priėmus plenariniame posėdyje, ji tapo stipriu sesijos akcentu – griežčiausia iš visų kada nors ESBO PA priimtų rezoliucijų.

Rezoliucijoje Rusijos veiksmai įvardijami tokiomis sąvokomis, kaip karo nusikaltimai, nusikaltimai žmoniškumui ir genocidas. Vladimiras Putinas įvardytas kaip tiesiogiai atsakingas už agresiją ir jos sukeltas pasekmes – beprecedentį gyvenamųjų namų, civilinių objektų, humanitarinių koridorių bombardavimą, draudžiamų ginklų naudojimą, kultūros paminklų griovimą, Ukrainos gyventojų žudymą, kankinimą, prievartavimą, grobimą ir trėmimą, okupuotų teritorijų rusifikaciją, tarptautinę humanitarinę teisę grubiai pažeidžiantį elgesį su karo belaisviais. Besąlygiškai atmetami bet kokie melagingi Rusijos argumentai, kuriais siekiama pateisinti jos karą prieš Ukrainą ir reiškiama besąlyginė parama Ukrainos teritoriniam vientisumui, įskaitant Krymą. Pabrėžiama būtinybė taikyti baudžiamąją atsakomybę už minėtus nusikaltimus įsteigiant specialųjį tarptautinį baudžiamąjį tribunolą. Atskiru punktu įvardijama Aleksandro Lukašenkos, kaip tiesiogiai remiančio Rusijos agresiją lyderio, atsakomybė.

Priimta rezoliucija taip pat smerkiami grasinimai Baltijos ir kitoms Europos valstybėms, grasinimai panaudoti branduolinį ginklą, trukdymas išvežti Ukrainos grūdus ir dėl to kylanti bado grėsmė skurdesnėse pasaulio valstybėse. Pabrėžiama valstybių ir privačių struktūrų atsakomybė už sankcijų Rusijai netaikymą.

Parengtą dokumentą pristatęs JAV senatorius Rogeris Wickeris sakė: „Šį karą privalo laimėti Ukraina, mes privalome jiems padėti, privalome nepavargti nuo karo, nesvarbu, koks ilgas jis būtų, šiame kare turi būti padaryta pabaiga Putinui.“

Kitas svarbus momentas, iki šiol precedento neturėjęs atvejis – mandato sustabdymas. ESBO veikia konsensuso principu ir neturi mechanizmo suspenduoti šalį narę, tad Ukrainos atstovas Mykyta Poturajevas pateikė Statuto pataisą, susijusią su mandato sustabdymu šaliai nariai, kuri pažeidė kitos šalies narės suverenitetą ir teritorinį integralumą. Prašoma sudaryti Kredencinį komitetą, kuris pateiktų rekomendacijas Biurui, aukščiausiam Asamblėjos valdymo organui. Asamblėja pritarė tokiai iniciatyvai. Asamblėjos prezidentė Margareta Cederfelt (Švedija) paskyrė Jungtinės Karalystės delegacijos pirmininką Johną Whittingdale‘ą specialiuoju atstovu Rusijos karo nusikaltimams tirti.

Seimo delegacijos narys, ESBO PA pagrindinio Politikos komiteto pranešėjas L. Kasčiūnas, Asamblėjos metinėje sesijoje apžvelgė geopolitinę situaciją ir savo pasisakyme akcentavo, kad svarbu atsverti Rusijos propagandinius naratyvus, juos dekonstruoti. Šių metų pranešimo esminė tema, žinoma, yra Rusijos agresija prieš Ukrainą.

L. Kasčiūnas akcentavo Rusijos kariuomenės vykdomus karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui. Jis taip pat pabrėžė Baltarusijos, kaip vienos iš Rusijos agresijos prieš Ukrainą dalyvės, atsakomybę, priminė Minsko režimo vykdytą hibridinę ataką prieš Lietuvą instrumentalizuojant nelegalią migraciją. Komitetas ir Asamblėja pritarė L. Kasčiūno raportui ir priėmė rezoliuciją. Šioje sesijoje L. Kasčiūnas ketvirtą kartą išrinktas Politinio komiteto pranešėju.

ESBO PA nuotr.

Sesijos metu įvyko Norvegijos, JAV ir Lietuvos delegacijų inicijuotas papildomas renginys apie politinius kalinius Rusijoje ir Baltarusijoje. Renginyje dalyvavo Vladimiro Kara-Murza žmona Evgenija Kara-Murza, Baltarusijos demokratinio judėjimo aktyvistė Natalija Kaliada, Global Magnitskyj Justice Campaign vadovas Billas Browderis, Norvegijos Helsinkio komiteto atstovas Gunnaras Ekelove-Skydalas. Buvo pateikta daug naujausios informacijos apie įkalintus ir persekiojamus politinius aktyvistus, nepritariančius režimams, ypač skatinta neužmiršti šių atvejų, skleisti žinią apie juos tarptautinėse bendruomenėse, kelti klausimus dėl jų įkalinimo priežasčių ir pan. Nepaprastai didelio susidomėjimo sulaukusiame renginyje pasisakė ir Lietuvos delegacijos narys G. Surplys.

ESBO PA yra ESBO, 57 pasaulio valstybes vienijančios tarptautinės organizacijos, parlamentinio matmens institucija.

ESBO PA sudaro 323 nariai – nacionalinių parlamentų atstovai. Pagrindinis ESBO PA uždavinys – tarpparlamentinio dialogo ir bendradarbiavimo priemonėmis padėti ESBO siekti visuotinio saugumo tikslų.

Parengė

Seimo kanceliarijos Tarptautinių ryšių skyriaus patarėja

Kristina Gražytė

Tel. (8 5)  239 6226, el. p. [email protected]