Seimo nariai po Baltijos Asamblėjos Konsultacinės tarybos ir Prezidiumo posėdžių: Baltijos valstybės gali ir turi veikti kartu

2022 m. rugsėjo 23 d. pranešimas žiniasklaidai 

Seimo nariai Andrius Kupčinskas, Orinta Leiputė, Kęstutis Masiulis ir Audrius Petrošius rugsėjo 22–23 d. dalyvavo Rygoje organizuotoje Baltijos Asamblėjos (BA) Konsultacinėje taryboje, BA Prezidiumo ir Biudžeto ir kontrolės komiteto posėdžiuose.

Seimo kanceliarijos Tarptautinių ryšių skyriaus nuotrauka

„Pagrindinis Baltijos Asamblėjos Prezidiumo uždavinys 2022 m. pradžioje buvo atkurti ir stiprinti bendradarbiavimą su tarptautiniais partneriais ir artimais sąjungininkais, taip pat remti Rytų partnerystės šalis, tačiau situacija pasikeitė, kai vasario 24 d. Rusijos Federacija pradėjo plataus masto karinę invaziją ir agresiją pieš Ukrainą. Pagrindine Prezidiumo užduotimi tapo stipriai palaikyti Ukrainą ir įtikinti partnerius bei sąjungininkus iš naujo įvertinti buvusį bendradarbiavimą ir santykius su Rusijos Federacija“, – komentuoja Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkas Andrius Kupčinskas.

BA Prezidiumas, pabrėžiama, labai aktyviai rėmė Ukrainą prieš neišprovokuotą ir nepagrįstą Rusijos Federacijos invaziją į Ukrainą: buvo paskelbta daug pareiškimų, dalyvauta su šiuo klausimu susijusiuose komitetų posėdžiuose, nuolat atnaujinama informacija apie įvykius Ukrainoje. „BA Prezidiumas kreipėsi į Baltijos jūros šalių parlamentinę konferenciją (BJPK), reikalaudamas pašalinti iš jos Rusijos atstovus, kurie vėliau bendru sutarimu ir buvo pašalinti, o dabar nebeturi galimybės dalyvauti jos darbe“, – atkreipia dėmesį parlamentaras.

„Prezidiumas priėmė bendrą pareiškimą, kuriame griežtai smerkiami Rusijos Federacijos planai okupuotose Ukrainos teritorijose surengti neteisėtus referendumus, tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus, susijusius su Ukrainos karo belaisviais, bei žiaurią Rusijos protestuotojų, nesutinkančių dalyvauti nepateisinamoje ir neišprovokuotoje Kremliaus invazijoje į Ukrainą, priespaudą. Paraginome tarptautinę bendruomenę nepripažinti Rusijos Federacijos suplanuotų nelegalių referendumų rezultatų ir bet kokių okupuotose Ukrainos teritorijose išduotų šios šalies pasų, taip pat prašėme nedelsiant imtis veiksmų, kad Rusijos Federacija laikytųsi tarptautinių teisinių ir humanitarinių įsipareigojimų dėl elgesio su karo belaisviais, Ukrainos gynėjais. Rusijos Federacija turi pripažinti, kad Rusijos žmonės nenori dalyvauti beprasmiškame kare, kuris jau nusinešė nesuskaičiuojamą daugybę ukrainiečių ir rusų gyvybių, ir sutikti su pralaimėjimu Ukrainoje“, – sako delegacijos pirmininkas A. Kupčinskas.

2022 m. Prezidiumo darbotvarkėje, be įsitraukimo į situaciją Ukrainoje, buvo įtraukti Baltijos regiono saugumo ir gynybos klausimai, taip pat aktyviai dirbta sprendžiant ekonominio, švietimo, mokslo ir kultūrinio bendradarbiavimo klausimus Baltijos valstybėse ir už jų ribų.

Latvijos Respublikos Saeimos kanceliarijos nuotrauka (aut. Reinis Inkēns)

Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje narė Orinta Leiputė pakomentavo BA Sveikatos, socialinės gerovės ir šeimos reikalų komiteto darbą, kuris šiais metais nagrinėjo daugelį planuotų temų, tačiau taip pat sugebėjo keisti darbotvarkę, kad aptartų humanitarinę krizę Ukrainoje ir bendrus Baltijos valstybių veiksmus ukrainiečių labui. Visus metus komitetas Baltijos Ministrų Tarybai aktyviai teikė pasiūlymus ir informaciją apie diskusijas.

„Sveikatos priežiūros sektoriuje galima išskirti tam tikrus Baltijos valstybių patiriamus sunkumus. Komitetui susirūpinimą kelia psichikos sveikatos klausimai. Parlamentarai sutarė, kad, atsižvelgus į pasikeitusią psichikos sveikatos palaikymo praktiką ir paslaugų paklausą, reikia parengti Baltijos valstybių psichikos sveikatos stiprinimo regione veiksmų planą, kuriame būtų įtvirtintas žmogaus teisėmis grindžiamas požiūris, pirmenybė būtų teikiama veiksmingoms psichosocialinės priežiūros priemonėms ir būtų nustota investuoti į segreguotas psichiatrijos įstaigas.

Daug diskutuota apie vėžio prevenciją ir gydymą Baltijos valstybėse. Visose trijose valstybėse sveikatos rodikliai panašūs, ir jos nėra tarp tų Europos Sąjungos valstybių, kurios teikia geriausias sveikatos priežiūros paslaugas vėžiu sergantiems pacientams. Parlamentarai palaiko bendradarbiavimo idėją: bendradarbiauti būtų galima kuriant Baltijos valstybių Pažangiosios dalelyčių terapijos centrą“, – sako parlamentarė O. Leiputė.

BA Sveikatos, socialinės gerovės ir šeimos reikalų komiteto darbotvarkėje išliko bendrų medikamentų pirkimų klausimas. „Neseniai Baltijos valstybės pasirašė naują Partnerystės susitarimą, tačiau tai – tik pirmas žingsnis ir reikia dar daug dirbti, kad Baltijos valstybių žmonės gautų realios naudos. Aptarta daug naujų iniciatyvų, pavyzdžiui, bendras inovatyvių medikamentų laukimo sąrašas, brangių medikamentų pirkimas tokiais formatais kaip Baltijos ir Šiaurės šalių regionas ir Baltijos valstybės kartu su Lenkija ir Ukraina, automatinis registruotų retosioms ligoms skirtų medikamentų pripažinimas Baltijos valstybėse ir daugelis kitų“, – vardija O. Leiputė.

Pastebėta, kad Baltijos valstybių darbo rinkoms kyla panašūs sunkumai, tarp jų – gyventojų skaičiaus mažėjimas, senėjimas, kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, didelė turtinė nelygybė. Komiteto posėdžių metu paaiškėjo, kad reikia ieškoti bendrų sprendimų siekiant padėti įsidarbinti ukrainiečiams. „Visos šalys veikė greitai, tačiau būtų naudinga sukurti bendrą Baltijos valstybių keitimosi informacija apie ukrainiečius stebėsenos sistemą. 2022 m. komitetas taip pat įvertino sistemų gebėjimą prisitaikyti prie humanitarinės krizės Ukrainoje apskritai. Baltijos valstybės greitai ir ryžtingai reagavo į humanitarinę krizę. Tačiau dabar reikia suvienodinti ukrainiečiams taikomas pagalbos priemones, kad būtų galima veikti vieningai“, – pastebi Seimo narė O. Leiputė.

Kaip apibendrina BA Saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Audrius Petrošius, „2022 m. Saugumo ir gynybos komitetui teko spręsti klausimus, susijusius su dviem sąmyšį sukėlusiomis problemomis: Aliaksandro Lukašenkos režimo rengiamais hibridiniais išpuoliais prieš Lietuvą, Lenkiją ir Latviją bei Rusijos įsiveržimu į Ukrainą. Šie du ypatingi įvykiai apsprendė komiteto darbą 2022 m.“

Padėtis prie Europos Sąjungos išorės sienos ir A. Lukašenkos režimo hibridiniai išpuoliai buvo itin svarbūs klausimai Baltijos Asamblėjos darbotvarkėje. „Kaip ir per kitas krizes, dar kartą paaiškėjo, kad Baltijos valstybės turi dirbti kartu. A. Lukašenkos režimo išpuoliai parodė, kad būtina dėti dvigubai daugiau pastangų derinant Baltijos valstybių sienų apsaugos sistemas ir su tuo susijusius sprendimus. Akivaizdu, kad sienų kontrolė ir stiprinimas Baltijos valstybėms bus labai svarbūs artimiausiu metu“, – pabrėžia Seimo narys A. Petrošius.

Pastebėta, kad Baltijos Asamblėjos ir Saugumo ir gynybos komiteto darbą 2022 m. labiausiai keitė neprovokuota Rusijos Federacijos invazija į Ukrainą. Baltijos valstybės visada daug realiau suvokė Rusijos keliamą grėsmę negu kitos Europos šalys, tačiau karas Ukrainoje atvėrė akis sąjungininkėms ir labiau nei bet kada anksčiau suvienijo Baltijos valstybes. Baltijos Asamblėja turi politiškai remti Ukrainą, kad ji greičiau įstotų į ES, taip pat pagalvoti apie Maršalo planą Ukrainai ateityje ir aptarti strategiją Rusijos atžvilgiu po karo. Baltijos valstybės taip pat turėtų aktyviau aiškinti kitoms Vakarų šalims, kokios jų paramos Ukrainai labiau reikia“, - kalbėjo A. Petrošius.

„Atsižvelgdamas į naujus iššūkius, komitetas taip pat sprendė Baltijos valstybių civilinės saugos problemas. Baltijos valstybių tarnybos vykdo nuolatinį ilgalaikį bendradarbiavimą, tačiau reikia dėti daugiau pastangų, kad būtų toliau derinamos greitojo reagavimo procedūros, su dvišale pagalba susijusios procedūros ir dalijamasi duomenimis. Dėl karo Ukrainoje į civilinės saugos planus tenka įtraukti ir pasirengimą karui, tačiau gyventojus reikia mokyti išlikti įvairių situacijų metu. Baltijos valstybės taip pat turėtų pradėti galvoti, kaip gauti humanitarinę paramą ir dar labiau stiprinti bendradarbiavimą civilinės saugos srityje“, - sako Seimo narys A. Petrošius.

„Baltijos valstybių parlamentarai taip pat vertino dideles problemas, kurias Baltijos valstybėse ir Europos Sąjungoje kelia organizuotas nusikalstamumas. Baltijos valstybių bendradarbiavimas šioje srityje sąlygoja gerą situacijos vertinimą, glaudų pareigūnų ryšį ir greitą keitimąsi informacija bei pagalba. Tačiau svarbu toliau aktyviai bendradarbiauti naudojantis esamomis sistemomis ir spręsti būsimas problemas kaip šiuolaikinių technologijų naudojimas vykdant sunkių formų ir organizuotus nusikaltimus. Taip pat reikėtų galvoti, kaip užkirsti kelią nusikaltimams, cigarečių įvežimui iš Baltarusijos, prekybai žmonėmis, nusikaltimams nuosavybės srityje ir neteisėtam migrantų gabenimui. Vyriausybės turėtų daugiau dėmesio skirti išteklių stokojančioms sritims“, – kalbėjo Seimo narys A. Petrošius.

Latvijos Respublikos Saeimos kanceliarijos nuotrauka (aut. Reinis Inkēns)

2022 m. BA Ekonomikos, energetikos ir inovacijų komitetas nagrinėjo įvairias temas, sako Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje narys K. Masiulis. „Pavyzdžiui, ekonomikos augimo skatinimas po COVID-19 pandemijos, kuri ne tik sukėlė daug iššūkių, bet ir paskatino tolesnį Baltijos valstybių ekonomikos augimą. Baltijos valstybių ekonomikos plėtros pažanga priklauso nuo daugelio aspektų, įskaitant, kaip pritraukti užsienio ir vidaus investicijų, investuoti į užsienio rinkas, kurti sumaniosios specializacijos strategiją, derinti verslo normas ir atsižvelgti į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę“, – komentuoja parlamentaras.

„Kita komiteto darbotvarkės tema – pramonės modernizavimas ir tvarumas Baltijos šalyse – parodė, kad Baltijos valstybėse jau yra daug inovatyvių ir konkurencingų įmonių, kurios imasi modernizacijos, gamybos procesų skaitmeninimo ir naujausių skaitmeninių technologijų taikymo. Tapo aišku, kad neinvestavus į mokslinius tyrimus ir skaitmeninės transformacijos plėtrą, neįmanomas joks rimtas Baltijos pramonės modernizavimas“, – sako Seimo narys K. Masiulis. Skaitmeninių inovacijų centrų steigimas, pastebima, galėtų tapti tolesnio Baltijos valstybių bendradarbiavimo ir partnerystės platforma. Baltijos valstybės turėtų pirmosios investuoti į produktus ir parduoti sprendimus kitoms šalims.

„Komitetas toliau svarstė jau daugelį metų Baltijos Asamblėjos darbotvarkėje esančią temą – bendradarbiavimą energetikos srityje. Tapo aišku, kad Baltijos regione yra daug išnaudotino potencialo. Neužtenka tinkamai prižiūrėti esamus energetinius ryšius, Baltijos šalys turi rasti būdų, kaip pasigaminti daugiau energijos, ir tai daryti kartu, įgyvendinant esamus ir naujus energetinius projektus. Energetikos sistemų ateitis – diversifikavimas. Baltijos valstybės turi sukurti sistemą, kurioje būtų naudojami skirtingi energijos šaltiniai, sąveikaujantys vieningoje ir suderintoje sistemoje. Taip pat reikia ištirti branduolinės energijos potencialą ir riziką Baltijos regione“, – įsitikinęs BA Ekonomikos, energetikos ir inovacijų komiteto pirmininko pavaduotojas Kęstutis Masiulis.

Kartu su BA Švietimo, mokslo ir kultūros komitetu aptarti gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos srities iššūkiai, kuriuos, sutarta, Baltijos valstybės gali ir turi įveikti kartu.

Parengė

Seimo kanceliarijos Tarptautinių ryšių skyriaus patarėja

Renata Godfrey

Tel. (8 5)  239 6224, el. p. [email protected]