Pasaulinio parlamentinio kongreso dalyviai: demokratijos ateitis šiandien yra Ukrainos mūšio lauke

2023 m. gegužės 12 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimo rūmuose tęsiasi dvi dienas truksiantis pasaulinis parlamentinis kongresas „Pasaulio ateitis“.

Antrojoje plenarinėje sesijoje „Demokratijos ateitis“ kalbėjęs Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, Nepriklausomybės Akto signataras Emanuelis Zingeris įsitikinęs, kad Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ne tik kėsinasi į šios šalies suverenitetą ir tautinio apsisprendimo teisę, bet tai kartu yra agresoriaus išpuolis prieš aukščiausius demokratijos idealus – laisvą tautų apsisprendimo teisę, žmogaus teises ir laisves.

Lietuvos parlamentaras atkreipė dėmesį, kad šį nepateisinamą, neišprovokuotą ir neteisėtą karą prieš kaimyninę šalį pradėjo valstybė, kuri yra nuolatinė Jungtinių Tautų Saugumo tarybos narė.

„Šis šiurkštus tarptautinės teisės pažeidimas pakenkė pačiai Jungtinių Tautų idėjai. O juk nuo pat Jungtinių Tautų įkūrimo jų pagrindinė idėja buvo suvienyti šalis ir užtikrinti jų taikų sambūvį. Dar didesnis paradoksas yra šių metų balandžio mėnesį trukęs Rusijos, kurią Europos Taryba, Europos Parlamentas, Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija ir Čekija yra pripažinę teroristine ar terorizmą remiančia valstybe, pirmininkavimas Jungtinių Saugumo Tarybai – svarbiausiai tarptautinę taiką ir saugumą užtikrinančiai institucijai. Apgailėtina, kai dėl Rusijos veto, nepaisant visų kitų valstybių pritarimo rezoliucijai, 2022 m. rugsėjo 30 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai nepavyko priimti referendumus okupuotose Ukrainos teritorijose smerkiančios rezoliucijos“, − apgailestavo Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas.

E. Zingerio nuomone, būtina labai rimtai svarstyti Saugumo Tarybos reformos klausimą. „Reikia didinti Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos vaidmenį, ypač tarptautinės taikos bei saugumo palaikymo klausimais“, − kalbėjo parlamentaras.

Lietuvos politikas pabrėžė, kad tarptautinė bendruomenė privalo paspartinti Specialaus tribunolo Rusijos agresijos nusikaltimams Ukrainoje tirti įsteigimą, nes tai sudarytų galimybes atsakomybėn patraukti ne tik tuos, kurie tiesiogiai vykdė karo nusikaltimus Ukrainoje, bet ir tuos, kurie davė nurodymus pradėti karą, steigti filtracijos stovyklas, sankcionavo sistemines žudynes ir kankinimus, t. y. Rusijos civilinę ir karinę vadovybę. Be to, pasak jo, taip pat būtina numatyti veiksmingas žalos atlyginimo formas šių nusikaltimų aukoms.

Demokratiją reikia ne tik ginti, bet puoselėti

Prancūzijos Respublikos Senato nario Andrė Gatoleno (André Gattolin) įsitikinimu, demokratija Europoje, ypač jos vakarinėje dalyje, šiuo metu yra susilpnėjusi, o jos ateičiai kyla grėsmė. Karo Ukrainoje akivaizdoje jis ragino pripažinti, kad buvome ne naivūs ar akli, o kad neigėme tikrovę, kai Rusija iš netobulos demokratijos slinko į agresyvų ir iš esmės totalitarinį režimą. „Kai prieš 12 metų pirmą kartą buvau išrinktas senatoriumi, prisimenu, kaip mane nustebino dideli ir labai aktyvūs prorusiški ir prokiniški lobistai Prancūzijos parlamente. Šiandien situacija pasikeitė“, − tvirtino Prancūzijos parlamentaras.

Lenkijos Respublikos Senato vicepirmininkas Michalas Tomašas Kaminskis (Michał Tomasz Kamiński) tvirtino, kad demokratijos ateitis šiandien yra Ukrainos mūšio lauke. Jo tikinimu, mūsų strategija turėtų būti mūsų bendruomenei laikytis to paties požiūrio, kokio laikosi priešininkai mūsų atžvilgiu, mes turime veikti tik savo pačių labui.

Anot Ukrainos Aukščiausiosios Rados Užsienio politikos ir tarpparlamentinio bendradarbiavimo komiteto pirmininko Oleksandro Merežkos, šiandien Ukraina tapo kovos už laisvę simboliu. Politikas taip pat pakartojo, kad demokratijos ir žmonijos ateitis sprendžiama Ukrainos kovos laukuose, todėl labai svarbu visam demokratiniam laisvam pasauliui remti Ukrainą, kuo tik įmanoma. Jo tvirtinimu, reikia ne tik ginti demokratiją, bet ir ją puoselėti.

Žmogaus teisių centro „Memorial“ tarybos narys Sergejus Davidis mano, kad tarptautinės bendruomenės tolerancija demokratinių standartų ir žmogaus teisių pažeidimams buvo vienas iš veiksnių, leidusių Kremliaus režimui bėgant metams sukurti pagrindą dabartiniam plataus masto agresijos karui. Jo manymu, ateityje kuriant santykius su Rusija reikės išvengti senų klaidų ir nedaryti naujų, daug nuosekliau nei iki šiol iškelti žmogaus teisių ir demokratinius principus, bus svarbu bendradarbiauti su Rusijos pilietine visuomene ir palaikyti su jomis dialogą.

Sakartvelo Parlamento narė Khatia Dekanoidzė (Khatia Dekanoidze) apžvelgė Sakartvelo eurointegracijos perspektyvą. Savo kalboje ji tikino, kad nepaisant antivakarietiškos šalies valdžios pozicijos, naujausių apklausų duomenimis, 85 proc. sakartveliečių nori būti Europos ir NATO dalimi.

Antrojoje plenarinėje sesijoje „Demokratijos ateitis“ pranešimus taip pat skaitė Ukrainos Aukščiausiosios Rados narys Oleksijus Gončarenka, Rusijos opozicijos advokatas Vadimas Prochorovas, Kubos žmogaus teisių aktyvistė Rosa Marija Paja Acevedo (Rosa María Payá Asevedo), Saugios ir laisvos visuomenės centro vyriausiasis mokslo darbuotojas Hugo Antonijus Acha (Hugo Antonio Acha), Vilniaus universiteto docentas, Baltijos ekonomikos ir tarptautinių santykių instituto direktorius Tomas Hašimoto, Sviatlanos Cichanouskajos patarėjas konstitucinių reformų ir parlamentinio bendradarbiavimo klausimais, Europos dialogo centro direktorius Anatolis Liabedzka, Nobelio premijos laureato, politinio kalinio Alesio Beliackio žmona Natalija Pinčuk, JAV Helsinkio komisijos politikos patarėjas Paulas Masaras (Paul Massaro).

Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova)

Renginių nuotraukos skelbiamos Seimo „Flickr“ paskyroje. Jas galima laisvai naudoti nurodant šaltinį.

Tiesioginės transliacijos vyksta ir vaizdo įrašai skelbiami Seimo „YouTube“ paskyroje „Atviras Seimas“. Dėl papildomos informacijos ar vaizdo medžiagos prašome kreiptis el. p. [email protected].

Daugiau informacijos apie pasaulinį parlamentinį kongresą galima rasti ČIA.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro patarėjas

Rimas Rudaitis

Tel. (8 5)  239 6132, el. p. [email protected]