Seime aptarta situacija Tibete, Kinijoje ir būtinos permainos tarptautinėje politikoje

2024 m. vasario 1 d. pranešimas žiniasklaidai 

Sausio 31 d. Seime lankėsi demokratiškai išrinktas Centrinės Tibeto administracijos Indijoje Sikyongas – Tibeto politinis lyderis, Prezidentas tremtyje Penpa Ceringas su jį lydinčia delegacija.

Garbus svečias susitiko su Seimo Pirmininkės pavaduotoja Radvile Morkūnaite-Mikulėniene, dalyvavo spaudos konferencijoje „Tibeto laisvės byla šiandieniniame geopolitiniame kontekste“, taip pat – beveik pora valandų užtrukusioje diskusijoje su Seimo nariais ir akademinio pasaulio atstovais.

P. Ceringas gimė Indijoje ir, deja, niekada neturėjo galimybės apsilankyti okupuotame Tibete. Jis baigė Madraso universitetą, įgijo ekonomisto diplomą. Dešimt metų buvo Tibeto parlamento tremtyje narys ir jo pirmininkas, paskui Dalai Lamos buvo paskirtas atstovu Vašingtone. 2021 m. gegužę jis pakeitė buvusį prezidentą Lobsangą Sangay. Sikyongo vizitas į Lietuvą yra sudėtine kelionės po Europos valstybes dalis, kurios metu jis siekia atkreipti dėmesį į situaciją Tibete.

Sikyongas yra politinis tibetiečių lyderis tremtyje. Ši pareigybė atsirado prieš dvylika metų, priėmus Tibetiečių tremtyje chartiją. Pretekstu tapo tai, kad Dalai Lama apsisprendė atsisakyti politinės lyderystės ir susitelkė į dvasinio lyderio misiją. Skirtingai nuo Dalai Lamos, Sikyongas yra renkamas demokratiniuose rinkimuose ir turi apibrėžtą kadenciją.

Kai Dalai Lama paskelbė, kad jis dėl sveikatos būklės daugiau neketina keliauti už Indijos ribų, Sikyongas tapo svarbiausiu tibetiečių atstovu, keliaujančiu po įvairias pasaulio valstybes bei atkreipiančiu dėmesį į situaciją Tibete.

Kaip susitikimuose teigė P. Ceringas, Lietuvą Tibetas vertina, kaip vieną ištikimiausių draugų pasaulyje. Jis perdavė ir Dalai Lamos sveikinimą, kuris Baltijos valstybėms puoselėja ypatingus jausmus. Tibeto Sikyongas taip pat ragino Europos valstybių politikus sekti JAV pavyzdžiu, kuri ne tik reiškia tvirtą palaikymą tibetiečiams, tačiau taip pat turi specialią instituciją, koordinuojančią visus santykius, susijusius su Tibetu. To labai trūksta Europos Sąjungai.

P. Ceringas išdėstė argumentus, kodėl galime kalbėti apie Tibeto okupaciją ir atkreipė dėmesį, kad dabar Tibete vyksta radikalus „smegenų plovimas“, kai daugybė mokytojų iš Kinijos tibetiečių vaikus moko mandarinų kalbos ir siekia atplėšti jos nuo Tibeto kultūrinės, religinės tradicijos. Sikyongas taip pat stebėjosi, kad daug vakariečių vis dar nesupranta, kad prekyba su komunistine Kinija reiškia pastarosios galios didinimą.

„Tie, kas šiandien leidžia Kinijai uždirbti iš prekybos su Vakarais, neišvengiamai taip pat remia Rusijos karą Ukrainoje. Pasaulio politikai turėtų įsiklausyti į Baltijos valstybių atstovų balsą, nes istorija moko, kad už šio balso ignoravimą praeityje šiandien tenka labai brangiai mokėti ukrainiečių krauju. Iliuzija, kad galima maitinti drakoną tol, kol jis taps sotus. Paprasčiausiai didės jo apetitas“,  – kalbėjo P. Ceringas.

Spaudos konferencijoje taip pat dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas, prof. Dainius Žalimas, kuris teigė, kad galime džiaugtis bent tuo, kad pastaraisiais metais dėmesys Tibetui tarptautinėje darbotvarkėje didėja. Taip pat jis ragino visus politikus tęsti vertybėmis grįstą politiką Kinijos atžvilgiu ir tvirtino, kad niekada negalime ignoruoti žmogaus teisių klausimų.

Kitas spaudos konferencijos dalyvis, sanskritologas, Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto dėstytojas Vytis Vidūnas pabrėžė, kad nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos ir  tibetiečių santykiai yra labai glaudūs – tai liudija ir Lietuvos parlamente per visas kadencijas veikianti tibetiečių rėmimo grupė. V. Vidūnas taip pat pasidžiaugė nuoširdžia Dalai Lamos parama Lietuvos nepriklausomybės byloje.

Parlamentinės ryšių su Tibetu grupės pirmininkas Andrius Navickas teigė, kad Lietuvos Seime yra  ne kartą lankęsis ne tik Dalai Lama, bet ir dabartinio Sikyongo pirmtakas ir visada jaučiame, kad bendraujame su labai artimais žmonėmis, kurie supranta laisvės vertę.

„Lietuvoje lankosi ypatingas svečias. Deja, nedaug kas tai supranta, nes įpratome užsienio politikus vertinti pagal tai, kokią karinę galią jie atstovauja. Nors Tibetas šiandien yra pavergtas ir tibetiečiai kenčia, tačiau tai nepaneigia fakto, kad tai tradicija, kuri turi ypatingą misiją pasaulio istorijoje. Tai taikos žmonės, kurie skelbia atjautos, solidarumo svarbą ir tai labai aktualu šiandienos pasaulyje. Taip pat, cituojant Leonidą Donskį, Tibetas išlieka lakmuso popierėlis Vakarų sąžinei. Kiek vertos mūsų kalbos apie tautų apsisprendimą, žmogaus orumą“, – diskusijoje kalbėjo Andrius Navickas. 

Su Tibeto atstovais buvo aptarta situacija tiek dabartiniame Tibete, tiek Kinijoje, taip pat svarstyta, kokių pokyčių reikia tarptautinėje politikoje, nes Jungtinių Tautų Organizacija, kaip visi sutarė, yra morališkai bankrutavusi.

Diskusijoje Seime dalyvavo ne tik parlamentarai, bet ir pirmasis atkurtos Lietuvos vadovas profesorius Vytautas Landsbergis, kuris tvirtino, kad  itin svarbu kelti klausimą ne tik apie Tibeto laisvę, bet ir apie jo misiją, keičiant komunistinę Kiniją.

Daugiau informacijos:

Seimo narys Andrius Navickas

El. p. [email protected]

Mob. 8 698 42 666