Dėl numatomų vykdyti miško kirtimų poveikio „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo ir leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos pokyčių
(NUTARTA: Atsižvelgiant į parlamentinės kontrolės metu posėdžio dalyvių išsakytas pastabas bei pasiūlymus atsakingų institucijų sprendimų priėmimo procesams optimizuoti dėl planų ar programų ir planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio ,,Natura 2000” teritorijoms reikšmingumo nustatymo: 1. Prašyti Aplinkos ministerijos iki 2024 m. birželio 14 d. pateikti Aplinkos apsaugos komitetui informaciją dėl Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos artimos aplinkos aiškių kriterijų apibrėžimo teisės aktuose. 2. Rekomenduoti Aplinkos ministerijai rasti galimybių pavaldžioms institucijoms (Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai, Valstybinei miškų tarnybai) skirti papildomus asignavimus darbo užmokesčiui.)

Dėl maisto atliekų tvarkymo eigos didžiuosiuose Lietuvos miestuose
(išklausyta informacija)

Dėl aplinkos apsaugos pareigūnų vykdomos transporto priemonių į aplinką išmetamų teršalų valstybinės kontrolės
(NUTARTA: 1) prašyti atsakingų institucijų persvarstyti 48 valandų terminą, per kurį panaikinamas privalomosios techninės apžiūros talono galiojimas, ir terminą pratęsti iki protingo laikotarpio, per kurį galima sutvarkyti automobilį iki tinkamos būklės. Nustatyti, kad techninė apžiūra būtų atliekama tik ta apimtimi, kuri susijusi su oro taršos reikalavimais; 2) registruoti Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, suteiksiančias aplinkosaugininkams galimybę vairuotojui, pirmą kartą pažeidusiam iš automobilio į aplinkos orą išmetamų teršalų reikalavimus, skirti įspėjimą (dabar yra tik galimybė skirti piniginę baudą); 3) atkreipti Policijos dėmesį į asmenis, viešai siūlančius konsultacijas ir pagalbą laikinai „susitvarkyti“ automobilį (pavyzdžiui, išsinuomojant katalizatorių ar kitaip) prieš techninę apžiūrą. Tokį verslo modelį reikėtų įvertinti teisėsaugos požiūriu.)

Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos reformos įgyvendinimo eigos
(išklausyta informacija )

Dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos kontrolės veiksmingumo stiprinimo
(išklausyta informacija)

Dėl daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimo eigos
(išklausyta informacija)

Dėl aplinkos taršos atliekomis prevencijos ir pažeidimų užkardymo naujovių, pasiekimų ir perspektyvų
(išklausyta informacija)

Dėl Pakarklės miško išsaugojimo
(NUTARTA: 1. Prašyti Kauno rajono savivaldybės įvertinti Kauno rajono savivaldybės mero 2023 m. gruodžio 28 d. rašte Nr. MSD-1021 ,,Dėl gautos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo programos išvados“ ir Kauno rajono savivaldybės mero 2024 m. sausio 16 d. rašte Nr. MSD-42 ,,Dėl planuojamos ūkinės veiklos – Kvesų smėlio ir žvyro telkinio naujo ploto, poveikio aplinkai vertinimo programos patikslinimo“ pateiktus administracinius sprendimus dėl pritarimo UAB „Rizgonys“ planuojamos ūkinės veiklos Kvesų smėlio ir žvyro telkinio naujo ploto Kauno rajono savivaldybėje poveikio aplinkai vertinimo programai ir įvertinti jų teisėtumą; esant politinei valiai – pasinaudoti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 16 straipsnyje numatyta teise pripažinti netekusiais galios aukščiau minėtus administracinius sprendimus. Iki š. m. kovo 14 d. apie priimtus sprendimus ir, jei klausimas dėl planuojamos ūkinės veiklos būtų perduotas svarstyti Kauno rajono savivaldybės tarybai, nedelsiant informuoti Komitetą ir už poveikio aplinkai vertinimą atsakingą instituciją. 2. Prašyti VĮ Valstybinės miškų urėdijos iki š. m. kovo 12 d. pateikti informaciją ir ją pagrindžiančius dokumentus Kauno rajono savivaldybės administracijai ir Aplinkos apsaugos agentūrai apie planuojamos ūkinės veiklos vietoje esančių žemės sklypų žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. 3. Prašyti Aplinkos ministerijos: 3.1. organizuoti Kauno apskrities miškų tvarkymo schemos pakeitimą, siekiant, kad aptariamai Pakarklės miško teritorijai būtų suteikta (grąžinta) anksčiau nustatyta II miškų grupė (rekreaciniai miškai); 3.2. įvertinti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo ir kitų įstatymų nuostatas ir iki š. m. gegužės 1 d. Komitetui pateikti konkrečius pasiūlymus, kurie suteiktų galimybę išsaugoti vertingus miškus tais atvejais, kai jų teritorijose yra išžvalgyti ir aprobuoti naudingųjų žemės gelmių išteklių plotai. )

2021-03-12 Rekomendacijų įgyvendinimo ataskaita Nr. YE-4
(​Pritarti​)

Dėl Kaune Vydūno alėjos 4-uoju numeriu pažymėtame sklype numatomos įrengti automobilių stovėjimo aikštelės.
(NUTARTA: 1. Siūlyti Kauno miesto savivaldybei: 1.1. Paimti visuomenės poreikiams Vydūno alėjos 4-uoju numeriu pažymėtą sklypą, išsaugant Kauno Ąžuolyno objektų komplekso vientisumą, panaudojant jį gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikalams, t. y. Ąžuolyno parko, priklausančio Natura 2000 tinklui, reikmėms bei visuomenės rekreaciniams tikslams. 1.2. Inicijuoti ir užtikrinti, kad tinkamai būtų atliktas poveikio aplinkai vertinimas, išvados pateiktos visuomenei svarstyti bei skelbiamos viešai. 1.3. Rengiant teritorijų planavimo dokumentus numatyti ir kitus alternatyvius automobilių parkavimo problemos sprendimo būdus. 2. Siūlyti Nacionalinei žemės tarnybai pritarti Vydūno alėjos 4-uoju numeriu pažymėto sklypo paėmimui visuomenės reikmėms, panaudojant jį gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikalams. Pritarta bendru sutarimu. )

Dėl užtvankų priežiūros ir poveikio aplinkai.
(KONSTATUOTA: Lietuvoje yra 1229 registruotų ir skaičiuojama apie 300 neregistruotų (bešeimininkių) užtvankų. Šalyje yra 98 hidroelektrinės (toliau - HE) (veikiančios - 96), o įrengtų žuvų pralaidų tik 26. Daugiau kaip 50 procentų upių neatitinka geros ekologinės būklės, o tai neatitinka ES aplinkosauginių teisės aktų keliamų reikalavimų ir tikslų. Hidroenergetika, kaip atsinaujinantis energijos išteklius, Lietuvoje nėra perspektyvus. Lyginant su kitais atsinaujinančiais energijos šaltiniais, lygumų upių energetinis efektyvumas yra labai mažas. Viena 2,5 MW galingumo vėjo jėgainė pagamina tiek pat energijos kiek šešios vidutinio dydžio mažosios HE, kurias pastačius ne tik pažeidžiamas upių vientisumas ir jų ekologinis stabilumas, bet ir užtvindoma virš 350 ha žaliųjų plotų. Šiuo metu Lietuvoje veikiančiose mažosiose HE (tokių didžioji dauguma) pagaminama tik 0,5 proc. Lietuvai reikalingos elektros energijos, o apie 3 proc. elektros energijos pagaminama didžiosiose HE, tokiose kaip Kauno HES. Statistiniai duomenys rodo, kad pastaraisiais metais ES šalyse hidroenergetikos plėtra praktiškai iš viso nebevyksta, o kai kuriose šalyse (Vokietija, Prancūzija, Anglija) šios elektrinės palaipsniui stabdomos, o kai kurios ir demontuojamos. Praktika rodo, kad hidroenergetikos projektų kaštų ir naudos įvertinimas atliekamas vienpusiškai, dažnai apsiribojant nauda aplinkai tik emisijų išvengimu (CO2). Tačiau atliekant išsamų HE gyvavimo grandinės įvertinimą, upių ekosistemų praradimus, kraštovaizdžio suprastėjimą, papildomų miškų, žemės dirbamų plotų užtvindymą, reikalingas taikyti aplinkosaugos (migravimo koridorių atvėrimas praeivėms žuvims, mažesnę žalą žuvims darančios turbinos) sąlygas, saugos rizikos panaikinimą, užtvankos demontavimą, kai užtvankos naudojimas darosi nesaugus ir aplinkos atkūrimą, visa tai įvertinus matyti, kad lygumų šalyje HE veiklos sukuriama nauda, tiek atsinaujinančios energetikos, tiek ekonomine prasme yra mažesnė už daromą žalą aplinkai. Taip pat, būtina įvertinti tai, kad 2021 metais baigėsi 12 metų skatinimo laikotarpis, numatytas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme ir beveik visoms Lietuvoje veikiančioms mažosioms HE nebebus skiriama valstybės parama. Be valstybės paramos daugumai šių HE nebeapsimokės tęsti veiklos. Būtina strategiškai įvertinti ir numatyti ar verta toliau remti tokių HE išlaikymą, ar reikalinga numatyti priemones padėsiančias pereiti prie kitos veiklos. Didelės problemos kyla ir dėl netinkamos HE eksploatacijos. Tais atvejais, kai mažosiose HE yra naudojamos nuotėkio režimo neatitinkančios turbinos (pvz. vandens pritekėjimas į tvenkinį daug kartų mažesnis už praleidžiamą vandens kiekį per turbiną), žemiau užtvankų esančioms upių atkarpoms yra daromas neigiamas poveikis, keičiamas hidrologinis režimas ir sutrikdomas vandens ekosistemų stabilumas. Neigiamas poveikis susidaro dėl dažnos vandens lygio kaitos upės atkarpoje žemiau HE dėl per didelio vandens pralaidumo turbinų paleidimo arba jų stabdymo metu. Pažymėtina, kad dažna ir staigi vandens lygio kaita yra pražūtinga vandens augalijai, dugno bestuburiams, žuvų ikrams ir mailiui. Taip pat, HE savininkams yra nustatyta prievolė teikti duomenis apie vandens lygio svyravimus upėje, juos skelbti viešai, tačiau didelė dalis HE savininkų šio reikalavimo nesilaiko. Upių atvėrimas yra svarbus veiksnys siekiant įgyvendinti ES gamtos apsaugos direktyvas. Lietuva yra įsipareigojusi plėsti NATURA 2000 tinklą, todėl siekiant didinti ir išsaugoti biologinę įvairovę bei natūralias buveines, būtina imtis aktyvių veiksmų. NUTARTA: pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei: - Parengti ilgalaikę upių atvėrimo strategiją. Strategija turėtų būti suderinta su suinteresuotomis pusėmis, apimti bešeimininkių ir savivaldybėms priklausančių užtvankų inventorizavimą; Numatyti upių atvėrimo strategijos, į kurią įeina užtvankų ardymo (demontavimo) finansavimo priemonės, programą; - Parengti teisės aktų, palengvinančių ir pagreitinančių hidrotechninių statinių pripažinimo bešeimininkiais procedūrą, projektus; numatyti iki kada savivaldybės turi inventorizuoti visas savivaldybėje esančias užtvankas; - Iki gegužės 1 d. patvirtinti Tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisykles, numatytas Vandens įstatyme, arba parengti atitinkamą įstatymo projektą (perkeliant šias nuostatas į įstatymo lygmenį); - Užtikrinti, kad Aplinkos ministerijai pavaldžios įstaigos vykdytų šiuo metu veikiančių hidroelektrinių kontrolę ir užtikrintų, kad būtų laikomasi esamų aplinkosauginių reikalavimų ir teisės aktų nuostatų. Siūloma visas veikiančias hidroelektrines įtraukti į planinių patikrinimų planą; - Užtikrinti, kad hidroelektrinių savininkai viešai teiktų duomenis apie vandens debito matavimus realiu laiku; - Spręsti dėl prievolės užtvankų savininkams ir naudotojams nustatymo užtikrinti žuvų migraciją įrengiant žuvų pralaidas bei įgyvendinant priemones, susijusias su žuvų migracijos sąlygų gerinimu įstatymo lygiu; - Spręsti dėl leidimų ir mokesčio visoms hidroelektrinėms už naudojamus valstybinius gamtos išteklius įteisinimo; - Spręsti dėl elektros supirkimo iš hidroelektrinių savininkų, kurie nevykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos strateginiuose planavimo dokumentuose numatytų priemonių, ar nuolat pažeidinėja aplinkosauginius reikalavimus, atsisakymo; - Informuoti Aplinkos apsaugos komitetą apie priimtus sprendimus iki 2021 m. balandžio 1 d. Pritarta bendru sutarimu.)

Dėl Kauno mechaninio biologinio atliekų apdorojimo gamyklos veiklos.
( NUTARTA. Kreiptis į Aplinkos ministeriją, Vyriausybės atstovų įstaigą, Lietuvos savivaldybių asociaciją, Kauno m. savivaldybę, Kauno RATC ir prašyti jų iki š. m. vasario 12 d. pagal kompetenciją pateikti komitetui šią informaciją: 1. Ar Kauno m. savivaldybės organizuojamas komunalinių atliekų tvarkymas ir Kauno RATC, mechaninio biologinio atliekų apdorojimo gamyklos (toliau – MBA) veiklos priežiūra atitinka valstybės vykdomą atliekų tvarkymo politiką? 2. Ar yra žinoma, kokios priežastys lemia Kauno MBA išskirtinumą probleminiu požiūriu tarp kitas apskritis aptarnaujančių MBA? 3. Ar Kauno m. savivaldybė arba Kauno RATC nuo MBA veiklos pradžios kreipėsi metodinės, finansinės ar kitokios pagalbos, siekiant pašalinti MBA keliamas problemas? Jei taip – ar gavo ir pasinaudojo? 4. Kokios priemonės kokiais terminais galėtų iš esmės pagerinti MBA veiklos kokybę ir ryškiai sumažinti daromą neigiamą poveikį aplinkai? 5. Apie gyventojų skundus dėl MBA veiklos – ar daug skundų gaunama iš gyventojų, įmonių, kaip į juos reaguojama, pateikti atsakymų į gyventojų skundus kopijas (tik Kauno m. savivaldybė, Kauno RATC); 6. Apie priemones, kurių imtasi sprendžiant kvapų, sklindančių nuo Kauno MBA, problemą: pasiūlymai dėl konkrečių priemonių diegimo, inicijuoti klausimai Kauno RATC visuotiniame dalininkų susirinkime dėl Kauno MBA veiklos ir kvapų problemos, kitos įgyvendintos ar planuojamos įgyvendinti priemonės kopijas (tik Kauno m. savivaldybė, Kauno RATC) . Pritarta bendru sutarimu. )

Dėl planuojamos "Homanit" gamyklos statybos Pagiriuose
(NUTARTA. Perduoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai ir UAB „Vilniaus vandenys“ turimą informaciją apie planuojamą UAB „Homanit Lietuva“ objekto statybą Pagiriuose, Vilniaus r. ir prašyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir UAB „Vilniaus vandenys“ iki š. m. sausio 26 d. pagal kompetenciją pateikti komitetui šią informaciją: 1. ar galima vykdyti PAV procedūras nesulaukus vandenvietės ribų pakeitimo (teritorijos sumažinimo) bendrajame plane? 2. ar objekto statyba dalyje vandenvietės teritorijos neprieštarauja galiojantiems teisės aktams? 3. ar reikalingas vandenvietės teritorijos, apsaugos zonų keitimo derinimas su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija arba jai pavaldžiomis institucijomis? 4. ar anksčiau buvo mažinamos vandenviečių teritorijos Vilniuje ir aplinkiniuose rajonuose, taip pat ar buvo ankstesnių bandymų mažinti Pagirių vandenvietės teritoriją, jeigu taip – koks buvo rezultatas ir kodėl? 5. Aiškiai įvardinkite motyvus ir pagrindą sprendimui mažinti Pagirių vandenvietės teritoriją. 6. ar vandenvietės teritorijos mažinimas būtų inicijuojamas, net jeigu UAB „Homanit Lietuva“ nereikėtų tiesti geležinkelio atšakos? 7. kitą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir UAB „Vilniaus vandenys“ manymu, aktualią informaciją. Pritarta bendru sutarimu. )

Dėl Aplinkos apsaugos departamento struktūrinės reformos ir vykdomų kontrolės funkcijų.
(NUTARTA. Kreiptis į Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos su prašymu iki š. m. sausio 26 d. pateikti komitetui atsakymus į šiuos klausimus: 1. Informacija apie pareigūnų būdravimą per 2020 m. IV ketvirtį, šalies teritorijos padengimas būdraujančiais pareigūnais. Kuriuose regionuose buvo/yra susidaręs didžiausias būdraujančių pareigūnų stygius? 2. Informacija apie AAD darbuotojų motyvavimą: per 2020 m. išmokėtus priedus ir kitokį finansinį skatinimą. Kokia šių priedų ir finansinio skatinimo dalis teko inspektorių statusą turintiems AAD darbuotojams, kokia AAD administracijai? 3. Viešai buvo keliamas klausimas dėl AAD sistemos darbuotojų ir pareigūnų darbo apmokėjimo. Pateikite paskutinių trijų metų duomenis kokie atlyginimai mokami darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojams bei kokie priedai ir už ką yra skiriami? 4. Kiek buvo atlikta patikrinimų dėl gamintojų ir importuotojų užduočių įvykdymo ir kokie jų rezultatai per paskutinius penkerius metus? 5. Ar yra pateiktos ir patikrintos gamintojų ir importuotojų užduočių įvykdymo ataskaitos už 2018 ir 2019 metus? 6. Ar yra įgyvendinamos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo užduotys? 7. Ar yra žinomi ir tvarkomi/šalinami GPAIS sistemos veikimo trūkumai? 8. Ar per paskutinius 6 mėn. buvo fiksuoti administraciniai nusižengimai metalinių garažų teritorijose? Jei taip, kokie ir kiek? 9. Kiek ir kokių patikrinimų Baltijos jūroje AAD atliko 2020 m.? 10. Per kiek laiko nuo pranešimo apie galimą vandens taršą gavimo pareigūnai turi paimti vandens mėginius? Ar vandens mėginių paėmimas visada privalomas? Pritarta bendru sutarimu. )