Seimo nario Roberto Šarknicko pranešimas: „Pats laikas moksleivių Kultūros paso paslaugoms patobulėti“

2021 m. sausio 25 d. pranešimas žiniasklaidai

Moksleivių Kultūros paso programa yra skirta visų Lietuvos mokinių kultūros pažinimo įpročiams ugdyti ir jų kultūros patirčiai plėsti, teikiant jiems atitinkamas kultūros ir meno paslaugas. Kultūros ir meno paslaugos, kurios atitinka nustatytus kriterijus, sudaro Kultūros paso paslaugų rinkinį, kurių pagalba Lietuvos mokiniai ugdosi kultūros pažinimo įpročius ir plečia savo kultūros patirtį.

Seimo kanceliarijos archyvo nuotr.

Kultūros paso paslaugų rinkinys yra sudaromas iš atrinktų ir vertinimo kriterijus atitinkančių Lietuvos kultūros ir meno paslaugų teikėjų paraiškų, pateiktų viešojo kvietimo metu. Šiai programai siūlomų paraiškų atitikimą kriterijams vertina Kultūros paso ekspertų komisija Kultūros paso paslaugų atrankos ir finansavimo tvarkos apraše nustatyta tvarka. Visgi pastaruoju metu kultūros ir meno paslaugų kūrėjų ir teikėjų gretose vis dažniau girdžiu nuogąstavimus, kad dabar galiojantys paraiškų vertinimo kriterijai nebeužtikrina Kultūros paso programos koncepcijos ir tikslų ugdyti moksleivių kultūros pažinimą ir patirtį.

Anot jų, programai įgaunant vis didesnį populiarumą tarp kultūros ir meno paslaugų teikėjų, prie programos prisijungia vis daugiau mėgėjiško meno ir kultūros paslaugų teikėjų, siūlančių žemos meninės vertės turinio paslaugas. Pagal dabar galiojančias taisykles pasitaiko vis daugiau atvejų, kuomet tokios paslaugos yra atrenkamos į Kultūros paso paslaugų rinkinį, nes tenkina visus vertinimo kriterijus. Aktualiausia yra tai, kad žemos kultūrinės vertės paslaugos atitinkamai siūlo ir nekonkurencingai mažą paslaugų kainą, o tai dėl palyginus mažo Kultūros paso krepšelio (apie 15 Eur mokiniui metams) tampa pasirinktinu mokyklų prioritetu. Profesionalaus meno ir kultūros paslaugų kūrėjai ir teikėjai, siūlantys aukštos kultūrinės vertės paslaugas, neturi jokių galimybių konkuruoti su keliais kartais pigesnėmis paslaugomis ir teikti savo paslaugas moksleiviams.

Taigi yra akivaizdu, kad būtina atnaujinti Kultūros paso paslaugų atrankos ir vertinimo kriterijus, kad moksleivius pasiektų kuo aukštesnės meninės vertės kultūros paslaugos, kurios prisidėtų prie moksleivių pasaulėžiūros ugdymo. Atsižvelgiant į tai, sausio mėnesio pradžioje kreipiausi į įvairias kultūros ir meno kūrėjų, paslaugų teikėjų organizacijas, prašydamas pateikti savo nuomonę ir pasiūlymus, kaip būtų galima patobulinti Kultūros paso programos paslaugų atrankos ir vertinimo kriterijus.

Esu dėkingas sureagavusioms organizacijoms, kurios pateikė konkrečius ir, mano įsitikinimu, labai teisingus pasiūlymus. Anot jų, siekiant užtikrinti Kultūros paso tikslus yra būtina įsteigti priežiūros organą, kuris nuolat vertintų programos kryptingumą, teiktų pasiūlymus, kaip ją tobulinti. Kalbant apie pačius paraiškų vertinimo kriterijus, kultūros bendruomenė siūlo atnaujinti ekspertų komisijos sudėtį, į ją įtraukiant visų meno sričių ekspertus, didinti pačių ekspertų kiekį, paraiškų vertinimą vykdyti atliekant net tik pateikto teksto, bet ir išsamią siūlomos paslaugos analizę, o pačias paslaugas klasifikuoti pagal jų turinį ir formą.

Visi šie pasiūlymai jau sausio 21 d. buvo persiųsti Kultūros ministerijai, kuri, tikiuosi, atsižvelgs į kultūros ir meno paslaugų kūrėjų, teikėjų nuomonę bei interesus ir atnaujins Kultūros paso paslaugų vertinimo kriterijus. Savo ruožtu stengsiuosi, kad šios konkrečios organizacijų idėjos būtų įtrauktos į atnaujintą Kultūros paso paslaugų atrankos ir finansavimo tvarkos aprašą.

Daugiau informacijos:

Seimo narys Robertas Šarknickas

Tel. (8 5) 239 6641

El. p. [email protected]