Seimo nario Mariaus Matijošaičio pranešimas: „Narkotikų dekriminalizacijos įstatymas. Ar bus atverta Pandoros skrynia?“

2021 m. vasario 2 d. pranešimas žiniasklaidai

Vos pradėjęs dirbti naujasis Seimas nesnaudė ir ėmėsi svarbių ir rimtų užduočių. Prieš naujuosius metus  buvo pateiktos įstatymo pataisos, keičiančios bausmes pagal Baudžiamąjį kodeksą į bausmes pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nedidelį narkotinių medžiagų kiekį be tikslo platinti. Šiuos siūlymus svarstyti ir priimti ketinama Seimo pavasario sesijoje. Visą šį projektą dalis žiniasklaidos priemonių ar net Seimo narių mato ir afišuoja visuomenei kaip ,,dekriminalizacijos baubą“, vedantį Lietuvos sveikatos, teisėsaugos sistemas ir jaunąją kartą į pražūtį. Reikėtų priminti, kad dabartinė valdžia nėra pirmoji prašnekusi apie poreikį subalansuoti bausmes už mažo narkotikų kiekio disponavimą – kadenciją baigusi Vyriausybė ir Seimas yra patvirtinęs Valstybinę narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 m. programą, kurioje yra numatyta dekriminalizacija. Taigi, čia nėra vienos partijos ar konkrečių politikų bandymai būti populiaresniais – tai yra rimta problema, kurią pripažįsta Lietuvos ir kitų šalių piliečiai, specialistai, valdantieji.

Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova)

Viena pagrindinių baimių – kad narkotikai nuo šiol bus lengvai ir legaliai prieinami. Tačiau dekriminalizacijos idėja kalba ne apie legalizavimą, o baudžiamosios atsakomybės už mažo narkotikų kiekio turėjimą pakeitimą administracine. Niekas vis tik negalės legaliai įsigyti ar platinti narkotikų. Didžioji dalis mano, kad sušvelninę bausmes už narkotinių medžiagų turėjimą – atrišame rankas narkotikų platintojams, kontrabandininkams ar nusikalstamoms grupuotėms. Tačiau pabrėžiame, kad  dekriminalizacija galios tik mažam narkotikų kiekiui be tikslo platinti, o visi kiti atvejai bus vertinami pagal Baudžiamojo kodekso (BK) nuostatas – BK 259 str. 1 d. išlieka atsakomybė už disponavimą didesniu nei nedidelis kiekiu neturint tikslo platinti, BK 260 str. – už platinimą ir disponavimą dideliu ir labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, o BK 199 str. 4 d. – už šių medžiagų ar jų pirmtakų gabenimą per valstybės sieną (kontrabandą). Sąvokas „nedidelį“, „didelį“ ir „labai didelį“ narkotikų kiekį nustato ir reglamentuoja Sveikatos apsaugos ministerija.

Dar vienas „baubas“ – įstatymo pataisų įtaka jaunam žmogui. Dažnai nuo jaunimo gyvenimo būdo jau kurį laiką atitrūkusiems žmonėms taip pat susidaro įspūdis, kad bausmių pagal Administracinį nusižengimų kodeksą skyrimas atvers iki šiol neregėtas galimybes jaunuoliams svaigintis – tai ne tik sukels nemenką priklausomybių krizę šioje amžiaus grupėje, bet palies ir šeimas. Tačiau kuo komentatoriai grindžia tokias mintis, lieka neaišku. Visi duomenys rodo priešingai –bausmės sušvelninimas neturi jokio poveikio narkotikų vartojimo padidėjimui, o baudžiamoji atsakomybė neatgraso – smalsumas išbandyti lieka vienu pagrindinių veiksnių, pasirenkant vartoti narkotikus ar ne. Įstatymo vardu persekiojant ir į teisiamųjų suolą sodinant jaunus eksperimentatorius, Lietuvoje ketvirtadaliu sumažėjo ikiteisminių tyrimų dėl narkotikų platinimo. Paaiškinimas yra paprastas – didelio masto platinimo byloms trūksta resursų ir laiko, visa teisėsauga, nuo policijos patrulių iki tyrėjų ir teisėjų, šiandien pluša su paaugliais. Baudžiamosios atsakomybės pakeitimas administracine už nedidelio narkotikų kiekio turėjimą be tikslo platinti Lietuvos jaunimo nepražudys, atvirkščiai – Seime pateiktos pataisos įpareigoja įkliuvusius pasikonsultuoti su specialistu ir esant poreikiui – gydytis nuo priklausomybės. Taigi, jaunuoliai gaus ne tik įspėjimą arba piniginę baudą, bet ir reikiamą pagalbą. Kitų šalių patirtis taip pat patvirtina, kad teisingas prioritetų persidėliojimas įstatymuose, žvilgsnį kreipiant nuo vartotojo prie platintojo, leidžia padidinti sėkmingų didelių narkotikų kiekių sulaikymo operacijų skaičių.

Šiuo metu taikomos tokios neproporcingos, perdėtos bausmės griauna vaikų svajones ir gyvenimą. Turime suprasti, kad piktnaudžiavimo narkotikais problemas išspręsime tik per medicininę pagalbą ir švietimą, o ne uždarant žmones į kalėjimus. Būtent tam būtina keisti baudžiamąjį persekiojimą į administracines bausmes ir pagalbą žmonėms, o „baubus“ naikinti įsigilinant ir įsiklausant į siūlomas įstatymo pataisas, neapvyniojant jų gandų ir baimių pinklėmis.

Bendras šių įstatymo pataisų teikėjas, Kauno Savanorių vienmandatės apygardos atstovas, Seimo narys Marius Matijošaitis teigia, kad šia iniciatyva nėra atveriama Pandoros skrynia. Pagrindinis siekis yra perkelti narkotikų vartojimo problematiką iš teisinės sferos į sveikatos apsaugos sferą. Tikslas – ne bausti, bet edukuoti, sveikatinti ir ištiesti pagalbos ranką. Reikia suprasti, kad šiuo įstatymu, nedidelio kiekio narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų disponavimas be tikslo jas platinti dekriminalizuojamas, bet bausmė išlieka – administracinė. Esame matę, kaip vykdomi policijos reidai vien dėl to, kad iškilo įtarimas, jog namuose, iš Vakarų Europos (Europos Sąjungos) šalies atsisiųstame kosmetikos produkte, galimai įmanoma rasti narkotinių medžiagų. Esame matę, kaip dienos šviesoje sulaikomi jauni žmonės miesto aikštėje, priverstinai vežami į gydymo įstaigas atlikti tyrimų, nes policijos per vaizdo stebėjimo kameras matytas vaizdas sukėlė įtarimų, jog rūkomas sukamas tabakas. Dabartinėmis įstatymų numatytomis sąlygomis brangus ir reikalingas policijos ir teismų laiko bei energijos resursas nėra naudojamas tikslingai ar siekiant padėti. Kiek mamų jau apverkė savo dukras ir sūnus, kurie buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn vien dėl to, kad pasiklydo eksperimentavę, raškydami uždraustus vaisius? Nepersekiokime savo žmonių.

Daugiau informacijos:

Seimo narys

Marius Matijošaitis

Tel. (8 5) 239 6622

El. p. [email protected]