Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Seimo nariai

Seimo Darbo partijos frakcijos pranešimas: „Konkurencijos taryba, matydama kritinę smulkaus ir vidutinio verslo situaciją pandemijos metu, nesiėmė jokių veiksmų“

2021 m. kovo 9 d. pranešimas žiniasklaidai

 

Seimo Darbo partijos frakcijos susitikime su Konkurencijos tarybos, Lietuvos darbdavių konfederacijos, bei Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos atstovais aptarta verslo sąlygų karantino metu situacija.

Frakcijos nariai sausio pabaigoje kreipėsi į Konkurencijos tarybą dėl nevienodų verslo sąlygų sudarymo smulkiajam ir vidutiniam verslui karantino metu. Politikai akcentavo, kad pagal Konkurencijos įstatymą, viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams.

Po politikų kreipimosi į Konkurencijos tarybą, jos pirmininkas Šarūnas Keserauskas pastebėjo, kad Konkurencijos įstatymas nesuteikia Tarybai kompetencijos vertinti Vyriausybės sprendimų dėl karantino sąlygų teisėtumo, nes tai nagrinėja Konstitucinis Teismas.

Darbo partijos frakcija vasario pradžioje kreipėsi į Seimo narius, prašydama pasirašyti dėl neeilinės Seimo sesijos sušaukimo, kad būtų galima kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl karantino laikotarpiu diskriminuojamo smulkiojo verslo. Tačiau nesulaukė palaikymo iš opozicinių partijų ir valdančiosios daugumos.

Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vigilijus Jukna pasigenda aktyvesnės Konkurencijos tarybos veiklos. Anot jo, šiai Tarybai labai dažnai pritrūksta galių konkrečiai įvertinti vieną ar kitą rinkos situaciją, o po stebėsenos Taryba neteikė jokių išvadų ir rekomendacijų Seimui, nors matė pakitusias rinkos galimybių sąlygas.

„Valstybė dabar gyvena itin įtemptu metu. Tokiomis sąlygomis vieni verslai žlunga, o kiti pasinaudoja aplinkybėmis ir užvaldo rinką. Smulkiesiems – vienos taisyklės, o didiesiems – kitos. Kokių svertų, įrankių reikia, kad Konkurencijos taryba imtųsi apčiuopiamų veiksmų?“ – susitikimo metu klausė frakcijos seniūnas.

Konkurencijos tarybos pirmininkas Š. Keserauskas pripažino, kad verslo sąlygos stambiam ir smulkiajam verslui nėra vienodos, tačiau nepasakė, kokių įrankių – teisės aktų pakeitimų ar kitų priemonių Tarybai reikia siekiant užtikrinti Lietuvos verslui vienodas konkurencines sąlygas.

„Klausimas, ar apribojimai yra proporcingi siekiant tikslų. Mes esame pasakę, kad diskriminuojami subjektai susiduria su pavojais. Jeigu ilguoju laikotarpiu susiformuotų toks rinkos galios pokytis, jis būtų itin žalingas vartotojams, kurie už prekes ir paslaugas būtų priversti mokėti daugiau. Bet teisėtumo vertinimo mes daryti negalime,“ – sakė Š. Keserauskas.

Konkurencijos įstatymas, reglamentuojantis Tarybos veikimo ribas, aiškiai sako, kad Konkurencijos taryba atlieka konkurencijos veiksmingumo rinkose stebėseną ir teikia išvadas bei pasiūlymus Seimui arba Vyriausybei dėl atitinkamų priemonių veiksmingai konkurencijai užtikrinti. Tačiau Seimas jokių pasiūlymų gavęs nėra. Vyriausybei buvo teikti pasiūlymai dėl nuolaidų reklamos ribojimų ir paramos skirstymo.

„Konkurencijos taryba tyrinėja smulkaus verslo finansavimo ilgalaikes problemas, o pandemijos laikotarpio nevertina. Manau, kad tai – absoliutus valstybinių tarnybų ir biurokratizmo pavyzdys. Turime instituciją, kuri turi pasisakyti dėl verslo, nes tokia jos funkcija, bet kai to labiausiai reikia verslui, ima išsisukinėti, kad tai – ne jų kompetencija, kad tai – ne prioritetas, kad jiems trūksta pajėgumų, o pasiūlymų ir išvadų teikimas yra labiau jų teisė, o ne pareiga“, – pastebi parlamentarė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.

Darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas palaikė Darbo partijos frakcijos nuomonę, kad Konkurencijos taryba turėtų būti aktyvesnė.

„Jūs kalbate it bažnyčioje kunigas, bet negalite niekuo padėti. Kiekviena institucija turi atlikti savo darbą. Mes norime teisingumo“, – kalbėjo D. Arlauskas.

Darbo partijos frakcija po susitikimo pastebi, kad Konkurencijos taryba šiuo smulkiam ir vidutiniam verslui sudėtingu laikotarpiu savo veiklą vykdo pernelyg paviršutiniškai. Konkurencijos taryba, matydama situaciją, neteikė jokių išvadų ir rekomendacijų Seimui. Nors matė pakitusias rinkos galimybių sąlygas. Tai iliustruoja institucijos neveiksnumą.

 

Daugiau informacijos:

Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vigilijus Jukna

El. p. [email protected]

Mob. 8 699 50905

   Naujausi pakeitimai - 2021-03-29 10:35
   Monika Kutkaitytė