Seimo nario Zigmanto Balčyčio pranešimas: „Siūlome ne visiškai uždrausti žvejybą, bet gausinti žuvies išteklius“

2021 m. kovo 31 d. pranešimas žiniasklaidai

Kovo 30 d. Seimo narys Zigmantas Balčytis ir parlamentaras Andrius Bagdonas įregistravo Žuvininkystės įstatymo ir Mėgėjų žvejybos įstatymo pakeitimų projektus, kuriais siekiama pagerinti Kuršių marių ir vidaus vandens telkinių būklę.

Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Džoja Gunda Barysaitė)

Seimo narys Z. Balčytis mano, kad siekis visiškai uždrausti verslinę žvejybą, prisidengiant tikslu gausinti žuvies išteklius, neatsižvelgiant į Pamario krašto bendruomenių bei verslinės žvejybos atstovų nuomonę, lemtų nedarbo išaugimą regione. Visiškai uždraudus verslinę žvejybą sužlugdytume ją kaip kultūrinį paveldą, neigiamai paveiktume kulinarinį turizmą krašte. Lietuvos žvejybos limitus galiausiai pasiimtų kaimynė Rusija, su kuria Lietuvos Respublika dalijasi Kuršių mariomis.

„Iš kartos į kartą verslia žvejyba vertęsi Pamario krašto žmonės šiandien kai kurių politikų priešinami su žvejais mėgėjais, o to neturėtų būti. Privalome atrasti būdų, kaip gerinti Kuršių marių ir vidaus vandenų būklę, nežlugdant verslios žvejybos, bet gausinant žuvies išteklius. Šiuo tikslu pateikėme siūlymus, kurie tiesiogiai gerintų Kuršių marių ir vidaus vandens telkinių būklę. Vienas iš pasiūlymų – uždrausti ir verslinę, ir mėgėjų žvejybą Kuršių mariose bei Nemuno regioninio parko teritorijoje kiekvienais metais nuo balandžio 20 d. iki gegužės 31 d., žuvų neršto metu, kaip tai buvo draudžiama praeityje. Išimtis gali būti taikoma tik Nemuno deltos regioniniame parke esančiuose polderiuose, kadangi tose vietose žuvims išgyventi galimybė mažai tikėtina dėl padidėjusio deguonies stygiaus“, – sako Z. Balčytis.

Nuo balandžio 20 d. įsigalioja leistina lydekų žvejyba, todėl gaudantieji lydekas žvejai sužvejoja ir sterkų patinėlius, saugančius lizdus nerštavietėse. Gegužės mėnesį taip pat neršia karšiai, kuojos, ešeriai ir kitos žuvys, todėl šiuo draudiminiu apribojimu būtų apsaugomas ir kitų žuvų nerštas Kuršių mariose.

„Žvejai pateikia į rinką apie 70 proc. žuvies žaliavos. Šią žuvį naudoja perdirbimo įmonės, individualia veikla užsiimantys žuvies rūkytojai, kurorto kavinės, restoranai, ja prekiaujama šventėse, renginiuose susijusiuose su žuvies produktais („Stinta pūkis“, „Žuvienės čempionatas“, „Jūros šventė“ ir kt. ). Uždraudus verslinę žvejybą pamario krašte išaugtų nedarbas, kas dar labiau pablogintų ekonominę ir socialinę gyventojų padėtį, kuri ir taip suprastėjo pandemijos sąlygomis. Be to, žvejai verslininkai pritraukia Europos Sąjungos lėšas iš Žuvininkystės fondo. Vietos veiklos grupėms 2014–2020 m. skirta (Šilutės rajone apie – 1,5 mln. eurų, Neringa – apie 0,5 mln. eurų). Papildomai skiriamos kitos lėšos skirtos infrastruktūros plėtrai, papildomoms pajamoms kurti, kultūros paveldui puoselėti. Įgyvendinami projektai: žvejybos įmonių – 28, Šilutės ir 3 Neringos savivaldybės. Uždraudus verslinę žvejybą Kuršių mariose, minėti projektai žlugtų, iškiltų klausimas, iš ko grąžinti projektines lėšas“, – sako Z. Balčytis.

Įstatymo projekte taip pat numatyta įvesti „mažos apimties žvejybos“ ir „tradicinės žvejybos būdų“ sąvokas, numatyti prievolę kompensuoti įmonėms žvejybos verslo atsisakymo nuostolius.

Daugiau informacijos:

Seimo nario Zigmanto Balčyčio patarėja

Evelina Butkutė-Lazdauskienė

Mob. 8 650 48 830