L. Andrikienė: „Kubos režimo nusikaltimams – nulinė tolerancija“

2021 m. liepos 1 d. pranešimas žiniasklaidai

Pavasario sesiją Seimas užbaigė priimdamas kelis svarbius sprendimus, tarp jų – 35 parlamentarų parašais paremtą rezoliuciją „Dėl Kubos Respublikos“. Tarp pasirašiusiųjų – Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, buvęs Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, šios rezoliucijos iniciatorius Emanuelis Zingeris, Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoja Laima Andrikienė, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ir kiti. Už dokumentą balsavo 82, nė vieno nebuvo prieš, susilaikė 17 Seimo narių.

Seimo kanceliarijos archyvo nuotr.

Rezoliucijos svarstymuose dalyvavusi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovė L. Andrikienė pažymėjo, kad „Kuba, kuri tikrai galėtų būti laisvės sala, XXI amžiuje, štai jau 60 metų, yra valdoma komunistinio režimo su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis. Nusikalstamas režimas ne tik nesilaiko Kubos tarptautinių įsipareigojimų ir Jungtinių Tautų Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, bet sistemingai ir labai šiurkščiai pažeidžia pamatines žmogaus ir piliečių teises“.

L. Andrikienė atkreipė dėmesį į politinių kalinių, kalinamų Kubos kalėjimuose, gausą bei jų šeimų, kurios yra nuolat persekiojamos, padėtį. „Kubos valdžia veikia išvien su kitais nedemokratiškais režimais, visų pirma, su Rusija, Venesuela ir Iranu. Kuboje, dalyvaujant ir Rusijos spec. tarnybų instruktoriams, apmokomi Kolumbijoje veikiančių teroristinių grupuočių kariai, jų finansavimo šaltiniai – narkotikų kontrabanda, žmonių grobimas. Vienas iš minėto aljanso taikinių – ir Venesuela, siekiant destabilizuoti ir tokiu būdu kontroliuoti padėtį šioje šalyje, išlaikant valdžioje nedemokratišką H. Chavezo įpėdinio N. Maduro valdžią. Kubos režimas kelia realią ir rimtą grėsmę visam regionui“, – neslėpė susirūpinimo L. Andrikienė.

„Mūsų rezoliucijoje pagrįstai teigiama, kad politiniai kaliniai turi būti besąlygiškai paleisti, o persekiojimas jų atžvilgiu nutrauktas. Šiurkštiems režimo nusikaltimams, žmogaus teisių pažeidimams – nulinė tolerancija, tokia yra mūsų pozicija ir tik tokia ji gali būti“, – pabrėžė  parlamentarė.

„Šiuo dokumentu Seimas patvirtina, kad Lietuvos valstybės pozicija dėl Europos Sąjungos – Kubos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimo nekinta. Lietuva neratifikuos minėto susitarimo, kol nebus įvykdytos sąlygos, kurias, beje, ankstesnės kadencijos Seimo nariams išdėstė ir 2019 m. gruodį Seime viešėję Kubos opozicijos atstovai, tarp jų – A. Sacharovo premijos laureatas, politinis kalinys Giljermas Farinas (Guillermo Fariñas). Politinių kalinių išlaisvinimas, spaudos ir žodžio laisvė, susirinkimų laisvė, laisvė kurtis ir laisvai veikti politinėms partijoms – tai tie darbai, kurių neatidėliodama turėtų imtis Kubos vyriausybė, jeigu ji nori, kad Europos Sąjungos ir Kubos susitarimas būtų ratifikuotas šimtu procentu“, – pažymėjo viena rezoliucijos autorių L. Andrikienė.

Šiuo metu Lietuva yra vienintelė Europos Sąjungos valstybė narė, neratifikavusi Europos Sąjungos – Kubos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimo, kuris buvo pasirašytas 2016 m. gruodžio 12 dieną. 

Daugiau informacijos:

Seimo narės dr. Laimos Andrikienės patarėja

Aldona Drėgvaitė

El. p. [email protected]