Ekonomikos komiteto Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitetis – už greitą ir sėkmingą Lietuvos pramonės integraciją į Europos vertės grandines

2022 m. sausio 31 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Seimo Ekonomikos komiteto Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitetis sausio 31 d. posėdyje aptarė Lietuvos pramonės integracijos į Europos strateginės vertės grandines planą.

Posėdžio dalyviai susipažino su Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kartu su Europos Komisijos, vietos ir užsienio ekspertų pagalba parengtu „Lietuvos pramonės integracijos į strateginės vertės grandines kelrodžiu“ – dokumentu, numatančiu svarbiausius žingsnius šalies konkurencingumui, ekonominiam ir technologiniam nepriklausomumui stiprinti.

„Visi džiaugiamės, kad Lietuvoje pramonė yra lyg lokomotyvas, kuris sukuria 20 procentų bendrojo vidaus produkto ir sudaro apie 80 procentų Lietuvos eksporto. Tačiau atsiranda nauji iššūkiai – Europos Sąjunga yra pasiskelbusi, kad jau 2050 metais turime tapti klimatui neutraliu žemynu, kuo mažiau priklausomu nuo trečiųjų šalių. Todėl Lietuvos pramonės integravimas į Europos vertės grandines, kaip ir dalyvavimas kituose fonduose, tokiuose kaip pavyzdžiui, Trijų jūrų iniciatyvų investiciniame fonde, sukuria naujas galimybes Lietuvai finansuoti infrastruktūros projektus, sustiprinti Europos ekonominį ryšį, o tai, įvertinus šiuo metu susidariusį geopolitinį kontekstą, įgauna dar didesnę reikšmę Lietuvos verslui siekiant teigiamo postūmio diversifikuojant rizikas“, – sakė pakomitečio pirmininkas Andrius Kupčinskas.

Ekonomikos ir inovacijų viceministrės Eglės Markevičiūtės teigimu, pagrindinis siekis šiuo metu yra „sėkminga Lietuvos pramonės integracija į europinės ir pasaulines aukštos pridėtinės vertės grandines, ypač šios dienos kontekste, kai konkurencija su kitais globaliais žaidėjais darosi vis atkaklesnė, ir visos stipriausios pasaulio ekonomikos stengiasi užsitikrinti, kad svarbiausios technologijos ir joms kurti reikalingos žaliavos būtų prieinamos šalies viduje“.

Pasak viceministrės, tarptautinių ekspertų parengtame plane numatyti konkretūs būdai ir sprendimai, kaip šį tikslą paversti realybe. Plane pateikiamos septynios pagrindinės rekomendacijos Lietuvai, kurių įgyvendinimo reikia imtis: identifikuoti inovacijų misijas pramonės srityje; sukurti prisijungimo prie Europos Sąjungos pramoninių tinklų priemones; užsienio investicijos tikslingos ir tiesioginės; verslo inkubatoriai ir akseleratoriai prieinami pramonės įmonėms; skaitmeniniai inovacijų centrai, sprendžiantys realias verslo problemas; pramonei reikalingų įgūdžių prieinamumas; stipresnė ekonominė diplomatija.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Gintaras Vilda džiaugėsi ketvirtojoje pramonės revoliucijoje vykstančiais reiškiniais, tačiau pabrėžė, kad šiuo metu svarbiausia „sutelkti visus išteklius ekonominės diplomatijos srityje ir kiek įmanoma konsoliduoti veiksmus, įvertinat susidariusią geopolitinę situaciją“ ir „matyti Europos strateginės vertės grandines kaip pagrindinę mūsų namų rinką, pagrindinę mūsų eksporto rinką ir dėti visas pastangas, kad Lietuvos verslas galėtų integruotis į Europos strateginės vertės grandinių projektus“. „Manytume, kad tai yra greičiausia pagalba, kurios mes galėtume sulaukti iš Europos Sąjungos, iš mūsų Europos partnerių“, – pabrėžė G. Vilda.

Parengė Ekonomikos  komiteto biuro patarėja Irina Jurkšuvienė

Tel. (8 5) 239 6708, el. p. [email protected]