Seimo narių grupės pranešimas: „Seimo Švietimo ir mokslo komiteto opozicija: „Pertvarkos privalo būti suderintos ir su bendruomene, ir su komitetu“

2022 m. kovo 30 d. pranešimas žiniasklaidai 

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto opozicijos atstovų iniciatyva šiandien, kovo 30 d., buvo skubiai paprašyta pristatyti profesinių mokyklų tinklo vystymo 2022 m. bendrąjį planą. Pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kovo 24 d. pateiktą planą planuojama rekordinio masto pertvarka – net 23 profesinio mokymo mokyklos bus pertvarkomos sujungimo, prijungimo ir reorganizavimo būdais.

Visgi ministerija pateikė viziją, kuri nebuvo suderinta su profesinių mokyklų bendruomenėmis, o klausimo pristatymo laikui pasibaigus komiteto posėdyje dalyvavusi švietimo ministrė pasakė, kad „mes neturime kiekvieną savo sprendimą nuo pradžių iki galo derinti su Seimo komitetu“.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto opozicija griežtai nesutinka su tokiu arogantišku švietimo ministerijos vadovybės nusistatymu ir mano, kad tokios svarbios pertvarkos, kurios yra susijusios su mokyklų tinklu, privalo būti iš anksto pristatytos ir išdiskutuotos su švietimo bendruomene ir su Seimo Švietimo ir mokslo komitetu, nes tai yra parlamentarų pareiga (žr. Seimo statuto 49 str. 4, 5, 6, 8, 10, 18 punktus). O tokios tendencingos praktikos pertvarkyti bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ar kolegijų tinklą turi būti daromos ne „po kilimu“ ir turi būti išgyvendintos nedelsiant.

Labiausiai viešumo ir aiškumo Seimo nariai pasigedo pagrindžiant ministerijos pasiūlymus.

Nors kovo 24 d. savivaldybėms ir profesinio mokymo įstaigoms išplatintame ministerijos rašte yra pristatyta analizė dėl mokinių, mokytojų profesinėse mokyklose, bendro gyventojų ir sektorinių užimtų darbo vietų skaičiaus, tačiau pagrindimo dėl vienų ar kitų pasirinktų mokyklų pertvarkymo, kaštų ir naudos analizės bei tvaraus finansavimo užtikrinimo nėra pateikta.

Anot Seimo narių, siūlomame plane stokojama logikos dėl stipresnių mokyklų prijungimo prie silpnesnių, taip sudarant sąlygas silpnesnėms mokykloms diktuoti prijungimo sąlygas, pavyzdžiui, Visagino ir Utenos mokymo centrų ar Klaipėdos paslaugų ir verslo mokyklos bei Klaipėdos technologijų mokymo centro atvejais. Kai kurios siūlomos jungti mokyklos pasižymi stipria infrastruktūra, dideliu mokinių, mokytojų skaičiumi ir visiškai skirtingomis mokymo programomis, todėl galima daryti prielaidą, kad norima sukurti naujus didžiulius juridinius vienetus tam, kad būtų paskirtos naujos įstaigų vadovybės. Taip atsitiktų su Kauno statybos ir paslaugų bei Kauno technikos profesinio mokymo centrais ir Šiaulių profesinio rengimo, VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centrais bei Kuršėnų politechnikos mokykla. Taip pat buvo „žongliruojama“ ekonomiškumo argumentais dėl pastatų ir komunalinių išlaidų, tačiau nė vienos mokyklos neplanuojama uždaryti ar filialą naikinti, vadinasi, šis argumentas akivaizdžiai nėra pagrįstas.

Seimo nariai kelis kartus prašė pateikti išsamų kiekvieno atvejo pagrindimą, nes tokio beprecedenčio didžiulio mokyklų jungimo, nederinto su tų mokyklų bendruomenėmis, dar nėra buvę. Prieš tai vykę kelių mokyklų (5–7 vnt.) jungimo pavyzdžiai pasižymėjo visiškai kitokiais skaidrumo ir viešumo principais. Todėl į artimiausią komiteto posėdį, o prireikus – ir atskirai, bus kviečiami ministerijos atstovai ir reikalaujama kiekvieną atvejį pagrįsti bei suderinti su visomis suinteresuotomis šalimis.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nariai: Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Eugenijus Jovaiša, Laima Nagienė, Aušrinė Norkienė, Vilija Targamadzė, Beata Petkevič

Daugiau informacijos:

Seimo narė

Ieva Kačinskaitė-Urbonienė

Tel. (8 5) 239 6670, el. p. [email protected]