Pilietinio dalyvavimo ir bendruomeniškumo skatinimo grupės pirmininko Kęstučio Vilkausko pranešimas: „Ar Rinkimų kodeksas padidins gyventojų pilietinį aktyvumą“

2022 m. balandžio 14 d. pranešimas žiniasklaidai 

Seimo laikinosios Pilietinio dalyvavimo ir bendruomeniškumo skatinimo grupės balandžio 13 d. posėdyje vyko diskusija dėl Rinkimų kodekso projekto nuostatų. Posėdyje dalyvavo Seimo nariai, visuomeninių organizacijų ir savivaldybių institucijų atstovai, aktyvūs piliečiai.

Susitikimo pradžioje grupės pirmininkas Kęstutis Vilkauskas pažymėjo, kad Seimo valdybos sprendimu sudarytai darbo grupei, kuriai vadovavo Seimo narys Andrius Vyšniauskas, parengus Rinkimų kodekso projektą ir jį užregistravus kartu su kitais dviem įstatymų projektais, iš kurių vienas – Politinių organizacijų įstatymo projektas, svarbu piliečiams (būsimiems rinkėjams) ir būsimiems rinkimų dalyviams (partijoms, rinkimų komitetams) pristatyti, kokios esminės naujovės jų laukia artėjančiuose savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose, kurie vyks kitų metų pavasarį. „Dalyvavimas rinkimuose buvo ir išlieka pačia populiariausia pilietinio dalyvavimo, žmonių įsitraukimo į valstybės ir vietos reikalų tvarkymą forma. Todėl pokyčiai rinkimų tvarką reglamentuojančiuose teisės aktuose yra labai aktualūs tiek rinkėjams, tiek ir rinkimų dalyviams.“

Seimo kanceliarijos archyvo nuotrauka

Andrius Vyšniauskas, pristatydamas darbo grupės atliktą darbą ir pagrindinius siūlomus pakeitimus, atkreipė visų posėdžio dalyvių dėmesį į tai, kad nė vienos renkamos valstybės ar savivaldybės institucijos rinkimų sistemos nebus siūloma keisti iš esmės. Vietoje šiuo metu galiojančių kelių įstatymų, reglamentuojančių Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Sąjungos Parlamento, savivaldybių tarybų ir merų rinkimų sistemą ir tvarką, „atsiras“ kodifikuoto tipo vieningas teisės aktas – konstitucinis įstatymas, kuris ne tik sudarys sąlygas minėtų institucijų rinkimuose taikyti analogiškus elementus, bet ir užkirs kelią rinkimų tvarką reglamentuojantį teisės aktą „kaitalioti“ prieš kiekvienus rinkimus kurios nors vienos politinės partijos interesų pagrindu. „Ateityje taip bus apsunkintos galimybės prieš rinkimus valdančiajai daugumai keisti įstatymą savo naudai“, – teigė parlamentaras. 

A. Vyšniausko nuomone, didžiausi pokyčiai savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose bus susiję su vienu iš šių rinkimų dalyvio – rinkimų komitetų – sudarymo, veiklos, finansavimo ir atsiskaitymo tvarka. Rinkimų komitetai, kaip numatyta ir siūloma, taps juridiniais asmenimis, jie įgis daugiau teisių, bet jiems bus nustatyta ir daugiau pareigų, t. y. partijų ir rinkimų komitetų, dalyvausiančių savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose, numatyta vienodinti „žaidimo taisykles“. Buvo minimi ir „mažesnės svarbos“ siūlomi pakeitimai, pavyzdžiui, Rinkimų kodekso projekte bus siūloma įtvirtinti naują taisyklę, susijusią su politinių partijų rėmimu (siūloma numatyti, kad tretieji asmenys (visuomeninės organizacijos) negalėtų finansuoti politinių partijų kandidatų), bus griežtinama politinio proceso dalyvių finansavimo kontrolė, vienodinami ir optimizuojami rinkimų procedūrų ir apskundimo terminai, nebeliks  draudimo agituoti šeštadieniais ir kt.

Posėdyje dalyvavusi Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė, pristatydama visų 60 Lietuvos savivaldybių pateiktas ir apibendrintas pastabas dėl Rinkimų kodekso ir Politinių organizacijų įstatymo projektų nuostatų, pažymėjo, kad dauguma savivaldybių pritaria parengtiems teisės aktų projektams ir esminių pastabų dėl jų neturi. Visgi yra keletas savivaldybių, kurios išreiškė poziciją, kad reglamentavimas, susijęs su rinkimų komitetų dalyvavimu rinkimuose, turi būti taisomas iš esmės.

Seimo narys Eugenijus Sabutis, papildydamas prieš tai pasisakiusiuosius, atkreipė visų dėmesį į keletą, jo nuomone, esminių Rinkimų kodekso projekto nuostatų, iš kurių viena – siūlymas padidinti užstatą tiems kandidatams, kurie, užimdami pareigas, nesuderinamas su savivaldybių tarybos narių pareigomis, nuspręs kandidatuoti į savivaldybių tarybas. „15 000 Eur užstato reikalavimas tokiems kandidatams į savivaldybių tarybas, manau, yra nelogiškas. Rinkimų kodekso projekte tikslinga įtvirtinti dviejų vidutinių mėnesių darbo užmokesčio reikalavimą. Tai, mano galva, labai racionalu“, – teigė parlamentaras. Išsakęs ir kitas savo pastabas ir įžvalgas, E. Sabutis atkreipė dėmesį dar ir į tai, kad Seime apsvarstyto ir priimto Rinkimų kodekso, kitų dviejų minėtų įstatymų Lietuvos savivaldybės laukia kaip galima greičiau, nes turi būti pakankamai laiko pagal naują rinkimus reglamentuojančią tvarką atsakingai pasiruošti kitais metais įvyksiantiems savivaldybių tarybų ir merų rinkimams.

Seimo laikinosios grupės pirmininkas K. Vilkauskas pasidžiaugė, kad Rinkimų kodekso projekto nuostatos yra puikus pavyzdys, demonstruojantis, kad tiek Seimo dauguma, tiek ir opozicija geba po konstruktyvių diskusijų rasti bendrų sąlyčio taškų, sutarti ir susitarti dėl valstybės ir savivaldybių institucijų rinkimus reglamentuojančių nuostatų, kurios turėtų sudaryti prielaidas rinkimus vykdyti sklandžiau ir skaidriau, per valstybės institucijų ir ypač – per savivaldybių tarybų rinkimus padidintų rinkėjų aktyvumą, kuris, deja, yra gerokai mažesnis, lyginant su kitomis demokratinėmis Europos šalimis. K. Vilkauskas taip pat užsiminė, kad vienas iš artimiausių Seimo laikinosios grupės posėdžių bus skirtas aptarti kitos Seimo valdybos sprendimu sudarytos darbo grupės, rengiančios Vietos savivaldos įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, rezultatus. Minėtame įstatymo projekte, kaip yra žinoma, numatoma (siūloma) įtvirtinti naują tiesiogiai renkamo savivaldybės mero teisinį statusą, padidinti jo įgaliojimus, keisti jo santykį su savivaldybės taryba ir savivaldybės administracija. „Ar dėl tiesiogiai išrinkto savivaldybės mero pasikeitusio vaidmens  savivaldybėje padidės vietos gyventojų pasitikėjimas vietos valdžia, ar šie esminiai pokyčiai paskatins juos labiau įsitraukti į vietos reikalų tvarkymą – apie tai tikrai verta ir tikslinga padiskutuoti artimiausiu metu“, – teigė K. Vilkauskas.

Posėdžio pabaigoje, kaip visuomet, visi posėdžio dalyviai Seimo laikinosios grupės vadovo buvo paraginti būti pilietiškais ir bendruomeniškais.

Seimo „YouTube“ paskyroje „Atviras Seimas“ galima peržiūrėti visą įvykusio posėdžio įrašą.

Daugiau informacijos:

Laikinosios Pilietinio dalyvavimo ir bendruomeniškumo skatinimo grupės pirmininkas 

Kęstutis Vilkauskas

Tel. (8 5) 239 6335