Seimo narės Astos Kubilienės pranešimas: „Pacientų sauga – „vaistai be žalos“ ir laisvas informuotas sutikimas“

2022 m. rugsėjo 15 d. pranešimas žiniasklaidai 

Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. Džoja Gunda Barysaitė)

Rugsėjo 15 d. Seime vyko Laikinosios grupės „Už žmogaus gyvybės ir sveikatos apsaugą nuo pradėjimo iki natūralios mirties“ pirmininkės Astos Kubilienės rengta spaudos konferencija, skirta Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) inicijuotai Pasaulinei pacientų saugos dienai paminėti. Spaudos konferencijoje atskleisti nerimą keliantys aspektai dėl pacientų sveikatos, gydytojų sąžinės laisvės,  informacijos nutylėjimo apie nėštumo nutraukimui naudojamų medikamentų saugumo, valstybės teisės aktų reguliavimo, taip pat aptartos ateities perspektyvos.

„Pasaulinė pacientų saugos diena grindžiama pagrindiniu medicinos principu, kuris yra Hipokrato priesaikoje – pirmiausia nepakenkti. Saugus medikamento vartojimas apima įvairius aspektus: informaciją apie vaistą, pastangas užkirsti kelią klaidoms, susijusioms su vaistų paskyrimu, jų vartojimu, suderinamumu ir panašiai. Neteko girdėti, kad ką nors šia tema darytų Sveikatos apsaugos ministerija ar Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas, ir tai nuvilia“, – teigė A. Kubilienė.

Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. Džoja Gunda Barysaitė)

VDU Santuokos ir šeimos studijų centro vyr. mokslo darbuotoja prof. Birutė Obelenienė apžvelgė, kaip viešojoje erdvėje ir mokykliniuose vadovėliuose apie nėštumą kryptingai kalbama negatyvia nuostata, o apie jo nutraukimą – pozityvia: saugus abortas, bei pateikė to pavyzdžius. „Atrodo, kad žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose vyksta medikamentinio aborto rinkodaros kampanija“, – kalbėjo profesorė ir pridūrė, kad „PSO išskyrė 5 saugaus vaisto kriterijus, skirtus pacientams. Pirmas jų – „sužinok viską apie vaistą“: kaip jis veikia, kokie pašaliniai reiškiniai, kokios alternatyvos. Tad pagrįstai kyla klausimas, ar tikrai ši informacija pasiekia moteris?“

Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. Džoja Gunda Barysaitė)

Pasak konferencijoje dalyvavusio farmakologo doc. dr. R. Jankūno, šiuo metu Mifepristonas nėra registruotas medikamentas. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba turėtų įvertinti vaistinio aborto naudą ir riziką, taip pat palyginti vaistinio ir chirurginio aborto keliamas rizikas. Jis pažymėjo, kad sveikatos apsaugos ministras, prieš nagrinėdamas medikamentinio aborto galimybę, turėtų gauti ir atsižvelgti į Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos išvadas.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė dalijosi savo įžvalgomis apie teisės aktų reikalavimus informuotam paciento sutikimui. Pasak jos, „pacientas turi būti informuojamas ne tik apie gydymo naudą ir privalumus, bet ir apie galinčias kilti komplikacijas bei „kitas aplinkybes“, galinčias turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti ar atsisakyti siūlomo gydymo. Politikų, ypač sveikatos apsaugos ministro, nuolatinis kartojimas, kad medikamentinis abortas „saugus“, turi komercinės reklamos požymių, yra klaidinantis ir sukeliantis apgaulingus lūkesčius, kad pavartojus jokių komplikacijų nekils“.

Mediko sąžinės laisvės bei medikamento poveikio tema pasisakė ir medikai. LSMU Kauno ligoninės gydytojas akušeris-ginekologas, Kauno kolegijos Medicinos fakulteto lektorius gydytojas akušeris-ginekologas Gerimantas Čerkauskas pabrėžė: „Paciento sauga nėra reikiamai užtikrinta vien vaistininko patarimais ar įspėjimais dėl vartojimo būdo. Didžiausią riziką sukelia ne pati cheminė Mifepriston medžiaga, o nėštumo nutrūkimo komplikacijos ir vėlyvas jų gydymas.“

Pasaulinės gydytojų federacijos „Už žmogaus gyvybę“ valdybos narys akušeris-ginekologas Virgilijus Rudzinskas: „Žmogaus gemalą sunaikinančių preparatų atėjimas į rinką padidins abortų skaičių. Medikams paprasčiau išrašyti receptą, nei dalyvauti kruvinoje chirurginėje operacijoje. Krizėje atsidūrusi nėščioji rinksis šį metodą, nes visa tai galima atlikti slaptoje vietoje. Rezultatas – dar daugiau negimusių vaikų.“ Tuo pačiu akušeris-ginekologas stebėjosi, kad „naujame Sveikatos apsaugos ministro įsakyme palikta viršutinė aborto riba – 12 savaičių, nors Lietuvoje įteisinta praktika, kad tokiame nėštume atliekami ultragarsiniai vaisiaus tyrimai, vertinami jo vidaus organai, nustatomos galimos ligos. Dedamos pastangos tinkamai paruošti medikus, įsigyti gerą ultragarsinę įrangą ir lygiagrečiai tokiame pačiame vaisiaus amžiuje ketinama toliau leisti atlikti abortus“.

Diskusijos metu pasisakė Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Linas Kukuraitis: „Sprendimą gimdyti ar ne moteris turėtų priimti gavusi visą reikiamą informaciją – kokios valstybės paramos sau ir kūdikiui gali tikėtis, kokia yra būsimo kūdikio tėvo atsakomybė ir prievolės prisidėti prie jo išlaikymo, kokią socialinę paramą siūlo valstybinės ir nevyriausybinės organizacijos. Kiekviena besilaukianti moteris nusipelno saugios aplinkos, kur bus išklausyta be pasmerkimo ir spaudimo, kur gaus reikalingus atsakymus į savo klausimus ir būtiną pagalbą, nepaisant to, kokį sprendimą priims.“

Lietuvos regionų frakcijai priklausanti Švietimo ir mokslo komiteto narė Beata Petkevič pabrėžia paciento ir gydytojo komunikacijos svarbą saugaus vaistų vartojimo procese, taip pat poreikį užtikrinti, kad galimos nepageidautinos reakcijos į vaistus būtų registruojamos ir tiriamos atitinkamų instancijų: „Visais atvejais reikia saugaus vaistų vartojimo monitoringo.“

Pasaulinė pacientų saugos diena yra viena iš PSO inicijuotų visuomenės sveikatos dienų, minima nuo 2019 metų. Šių metų rugsėjo 17 d. PSO kviečia minėti pacientų saugos dieną su šūkiu „Vaistai be žalos“.

Seimo narė, Laikinosios grupės „Už žmogaus gyvybės ir sveikatos apsaugą nuo pradėjimo iki natūralios mirties“ pirmininkė Asta Kubilienė, mob. 8 698 42 255

Daugiau informacijos:

Seimo narės Astos Kubilienės patarėja

Audronė Ivanauskienė

Mob. 8 650 80 275