Seimo nario Tomo Tomilino pranešimas: „Siūloma skirti papildomą finansavimą greitajai medicinos pagalbai“

2022 m. spalio 19 d. pranešimas žiniasklaidai 

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas ragina į kitų metų biudžetą įtraukti papildomas lėšas finansuoti pereinamąjį laikotarpį tarp dabar veikiančios greitosios medicinos pagalbos sistemos ir nuo liepos prasidedančio centralizavimo, nes šiuo metu nutrūko investicijos į įrangos, automobilių atnaujinimą, ir tai kelia pavojų Lietuvos žmonių sveikatai ar gyvybei.

„Lietuvoje vis dar turime gausybę mirčių, kurių būtų galima išvengti, jei greitosios medicinos pagalbos sistema veiktų sklandžiau. Kalbu apie sistemines problemas: brigadų trūkumą, didžiulius atstumus, kuriuos tenka įveikti vykstant pas pacientą, medikams tenkančius milžiniškus krūvius, žinių, kaip tekti būtinąją pagalbą, kol atvyks greitoji, trūkumą visuomenėje ir panašiai“, – teigia Seimo narys T. Tomilinas. Jo teigimu, pasitaiko atvejų, kai medikai turi palikti vieną pacientą, nebaigę teikti pagalbos, ir skubėti pas kitą, kurio gyvybei kyla pavojus. „Greitosios darbuotojai neturėtų būti priversti rinktis, kurio žmogaus gyvybę gelbėti, sistema turėtų pasirūpinti, kad ekipažų būtų pakankamai atsiliepti į visų pacientų kvietimus“, – sako Seimo narys.

Seimo kanceliarijos archyvo nuotrauka

Pasak parlamentaro laukianti centralizacija yra geras sprendimas, tačiau laikas iki jos gali tapti labiausiai pavojingu tiems, kam prireikia skubios medikų pagalbos. Nuo liepos 1 dienos prasideda greitosios medicininės pagalbos centralizacija, visi automobiliai ir medikų komandos pereis Sveikatos apsaugos ministerijos žinion.

„Poliklinikos žino, kad greitosios tuoj taps ministerijos atsakomybe, tad nebeturi intereso investuoti į įrangos atnaujinimą, rūpintis greitųjų komplektacija, skirti tam papildomų lėšų. Ministerija, savo ruožtu, finansinius įsipareigojimus perims tik centralizacijai prasidėjus, tad turime pusmetį, kai gyvybės ir mirties klausimas – pačia tikriausia prasme – yra niekieno prioritetas. Dėl to kentės ir pacientai, ir greitosios darbuotojai, kuriems teks visas jų pyktis, nors iš tiesų atsakomybė tenka ministerijai ir ministrui“, – pabrėžia T. Tomilinas.

Po neseniai Anykščiuose įvykusios tragiškos krepšininko mirties, kai greitoji nesuspėjo atvykti laiku, Panevėžio prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą, ar tinkamai buvo teikiama paslauga. Nors objektyviai žinoma, kad Anykščiuose yra vos dvi greitosios brigados, ir jos abi nelaimės metu buvo pas kitus pacientus, prokurorai aiškinsis, ar nebuvo padaryta pažeidimų.

Lietuvos greitosios pagalbos darbuotojų profsąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Jolanta Keburienė teigia, kad jos vadovaujamos profsąjungos nariai pritaria centralizacijos idėjai, tačiau nemano, jog tai savaime išspręs visas problemas. „Uždarant greitosios pagalbos skyrius rajonuose privalo būti didinami pajėgumai tų skyrių, kurie lieka. Negali būti taip, kad lieka toks pats brigadų skaičius, tačiau prisideda dar keli rajonai ir jų pacientai“, – sako greitosios pagalbos darbuotojų profsąjungos atstovė. Pasak jos, būtina jau dabar didinti budinčių brigadų skaičių, nelaukiant centralizacijos, nes centralizacija gali atnešti ne tik geresnį veiklos organizavimą, tačiau ir naujus iššūkius, kuriuos sistema turi būti pajėgi įveikti.

Prie biudžeto svarstymo Seimas ketina grįžti lapkričio pradžioje, kuomet ir bus nuspręsta, kiek lėšų bus skirta konkrečioms sritims ateinančiais metais finansuoti.

Daugiau informacijos:

Seimo narys

Tomas Tomilinas

Mob. 8 686 27 469