Seimo nario Mariaus Matijošaičio pranešimas: „Ką gyvenamajame rajone veikia „smarvės fabrikas“ – Kauno MBA?“

2023 m. gegužės 5 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Kauno regiono komunalinės atliekos po pirminio rūšiavimo yra gabenamos ir perdirbamos Kauno regiono mechaninio biologinio atliekų (MBA) apdorojimo gamykloje, įsikūrusioje pačiame mieste, Pramonės prospekte, visai greta gyvenamųjų namų. Visi šio ir kelių artimiausių rajonų gyventojai puikiai žino apie šią įstaigą ir, svarbiausia, jaučia jos skleidžiamą tvaiką.

Kauno miesto teritorijoje veikianti MBA įmonė nuo pat įsikūrimo kelia daug rūpesčių tiek miesto, tiek Kauno rajono gyventojams. Ramučiuose, Karmėlavoje, Margavoje, Narėpuose ir kitose aplinkinėse gyvenvietėse dažnai juntama šiukšlių smarvė, ypač intensyvi šiltuoju metų laiku. Kodėl šiai gamyklai vieta buvo pasirinkta miesto teritorijoje, galima tik paspėlioti. Dar 2011 m. siūlymas Kauno MBA įmonę įrengti šalia „Kauno švaros“ eksploatuojamo Lapių sąvartyno buvo atmestas.

Seimo kanceliarijos nuotrauka

Gyventojai tapo MBA smarvės įkaitais

Tiek mano paties, tiek gyventojų iniciatyva ne kartą buvo kreiptasi į įmonę, Aplinkos apsaugos departamentą, Aplinkos ministeriją reikalaujant spręsti problemą, tačiau atsakymai visada buvo panašūs: neva kvapų ir taršos normos neviršijamos (yra dokumentų ir atliktų tyrimų, kad viršijamos), ketinama tobulinti technologijas, vyksta naujų procesų adaptacijos laikotarpis, naujos sistemos turi „prigyti“, įvyko gedimas ir daugelis kitų pasiaiškinimų.

Keletą kartų teko lankytis Kauno MBA gamykloje, domėtis jos veikimo procesais ir aiškintis, kodėl su kitomis Lietuvoje veikiančiomis MBA gamyklomis nekyla tiek problemų, kiek su esančia Kaune. Daug kartų buvo žadėta, kad bus pastatytas kaminas, kuris išspręs problemas ir kvapai bus kažkur ore aukštai, kad bus įdiegti naujos kartos ozono filtrai, išvalomi įrenginiai, sumontuotos vandens purškimo sistemos, eliminuojančios kvapus, bet niekas nepasikeitė.

Klaidos šiuo atveju padarytos 2014–2016 metais, dar projektuojant gamyklos pastatus. Šiandien galima pripažinti, kad pagrindinė problema yra biologinėje dalyje, kur vyksta pūdymas, iš kurio atsiranda pagrindiniai nemalonūs kvapai.

Ne kartą Kauno MBA gamyklos kamine buvo rasta teršalų virš normos, duoti privalomi nurodymai pašalinti trūkumus. Tačiau tada taip pat niekas nepasikeitė.

Remiantis ankstesne praktika susidaro įspūdis, kad dvoko pašalinimas – Sizifo darbas. Gretimuose rajonuose gyvenantys žmonės tapo atliekų apdorojimo įmonės įkaitais, negalinčiais – ypač šiltuoju metų laiku – net praverti langų. Jei per aštuonerius įmonės gyvavimo metus nebuvo rasta priemonių, išsprendžiančių kylančius nesusipratimus, naivu tikėtis, kad staiga išauš diena ir Kauno MBA gamykla nebeskleis nemalonaus kvapo.

Apdoroti MBA neapsimoka

Trumpai apie skaičius. Pavyzdžiui, 2019 m. duomenimis, Kauno regiono MBA įrenginiuose per metus apdorota apie 140 tūkst. tonų mišrių komunalinių atliekų. Laikinosios sostinės atliekos čia sudaro 64 proc., visam Kauno regionui ši paslauga per metus kainuoja apie 9 mln. eurų, o miesto gyventojams – atitinkamai 5,5 mln. eurų.

Tačiau, apdorojus 140 tūkst. tonų mišrių komunalinių atliekų, išrūšiuojama vos 1250 tonų perdirbimui tinkamų antrinių žaliavų, o tai nesiekia net 1 proc. bendro atliekų kiekio. Pinigine išraiška skaičiai kalba patys už save: realizavus už 9 mln. eurų išrūšiuotas tinkamas perdirbimui antrines žaliavas gaunama tik 78 tūkst. eurų pajamų. Tuo tarpu 1 tona išrūšiuotų perdirbamų atliekų gyventojams kainuoja 7200 eurų.

99 proc. į MBA gamyklą patekusių mišrių komunalinių atliekų lieka neišrūšiuota – jos yra netinkamos perdirbti, todėl jas vežti apdoroti netikslinga nei ekonominiu, nei aplinkosauginiu, nei gyventojų sveikatos apsaugos aspektais. Tie 99 proc. į gamyklą patekusių atliekų po apdorojimo, kainuojančio 9 mln. eurų, galiausiai vis tiek pašalinama sąvartyne arba sudeginama Kauno kogeneracinėje jėgainėje (KKJ).

Nebepajėgs atskirti ir techninio komposto

Skaičiuojama, kad 140 tūkst. tonų komunalinių atliekų panaudojimas energijai gauti KKJ, aplenkiant MBA gamyklą, Kauno regionui kiekvienais metais leistų sutaupyti po 4 mln. eurų, o vien Kauno miestui – apie pustrečio milijono kasmet. Dar vienas svarbus argumentas yra tai, kad per metus MBA gamyklos įrenginiai iš mišrių atliekų atskiria apie 48 tūkst. tonų techninio komposto. O nuo kitų metų šis kiekis gerokai sumenks – Kauno mieste pradėjus rinkti maisto atliekas (nuo 2024 m.), MBA gamyklos nebepasieks tokie dideli bioskaidžių atliekų kiekiai, todėl ji nebepajėgs atskirti tiek techninio komposto.

Šiuo metu šis kompostas naudojamas sąvartynų perdangai, todėl jai taršos mokestis dar netaikomas. Vis dėlto nuo 2027 m. šios atliekos negalės būti skaičiuojamos kaip perdirbtos, bet jos vis tiek bus vežamos į sąvartyną, tačiau tai kainuotų jau papildomus 50 eurų už 1 toną (sąvartyno taršos mokestis).

Laikas atsisveikinti

Kauno MBA gamyklos įrengimo projekto biudžetas – 34,441 mln. eurų, iš jų – 29,244 mln. eurų skirti iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo, 5,196 mln. eurų prie projekto įgyvendinimo prisidėjo projekto vykdytojas VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centras.

Konkrečiai Kauno MBA gamyklos statybos vertė sudarė 24,672 mln. eurų. Įrengus tokią gamyklą iš struktūrinių fondų pinigų, gaunamas įsipareigojimas veiklą sėkmingai vykdyti mažiausiai penkerius metus. Metai praėjo, baigėsi laikotarpis, kai buvo negalima keisti už ES paramos lėšas statytų objektų paskirties, milijonai MBA įrengimui išleisti, kvapo eliminuoti niekaip nepavyksta, skundų sulaukiama kas mėnesį, didelės pridėtinės naudos rūšiuojant atliekas įmonė taip pat neįgyvendina.

Galima pasidžiaugti tik tuo, kad gyventojai patys išrūšiuoja vis daugiau atliekų, todėl mažiau darbo lieka MBA. Tad vis dėlto, gal jau atėjo laikas atsisveikinti?

Daugiau informacijos:

Seimo narys

Marius Matijošaitis

Tel. (8 5) 239 6622

El. p. [email protected]