Seimo nario Andriaus Vyšniausko pranešimas: „Teikiame Rinkimų kodekso ir kitų įstatymų pataisas, kurios spręstų pastaruosiuose savivaldos rinkimuose išryškėjusias problemas“

2023 m. gegužės 9 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Praėjus 2023 m. savivaldos rinkimams, Seimo nariai Andrius Vyšniauskas, Irena Haasė, Vilius Semeška inicijuoja Rinkimų kodekso, Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimus. Atsižvelgus į pastaruosiuose savivaldos rinkimuose iškilusias problemas, tobulinamos Rinkimų kodekso nuostatos, kurios padės užtikrinti sklandų rinkimų organizavimą.

„Matome, kad praeitais metais priimtas Rinkimų kodeksas iš esmės veikia neblogai, tačiau savivaldos rinkimų metu išryškėjo probleminės kodekso interpretavimo vietos, kurias reikia tobulinti. Situacija, kurią matėme dėl dviejų kandidatų į merus, kurie yra teisti už korupcinio pobūdžio nusikaltimus, įrodė, kad reikalinga tikslinti tokio pobūdžio nusikaltimų reglamentavimą ir nubrėžti aiškią ribą, kada teisti asmenys nebegali dalyvauti rinkimuose. Greta to matome poreikį suteikti daugiau įrankių Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), kad ji galėtų greičiau reaguoti į teismų sprendimus ir nesukelti tokio chaoso, kurį matėme.

Galiausiai, rinkimuose išryškėjo kitų problemų: ne iki galo tinkamai reglamentuotas debatų organizavimas, teisinių priemonių kovai su melaginga informacija stoka ar gana suvelti rinkimų organizavimo terminai, dėl kurių ne visados kampanijos dalyviai ir VRK turi protingus laiko rėmus spręsti kylančius procedūrinius nesutarimus“, – teigia Seimo narys A. Vyšniauskas.

Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. Olga Posaškova)

Svarbiausi pakeitimai

Pirmajame Rinkimų kodekso pataisų projekte yra siūloma numatyti, kad kandidatas, likus 65 dienoms iki rinkimų, turėtų būti baigęs ne tik teismo paskirtą bausmę, bet ir baudžiamojo poveikio priemonę.

Antrajame Rinkimų kodekso pataisų projekte siūloma daugiau pataisymų, kuriuos teikė VRK, Prezidentūra ir Seimo nariai. Siūloma, kad pareiškiniai dokumentai Vyriausiajai rinkimų komisijai galėtų būti teikiami gerokai anksčiau nei dabar (šiuo metu tam yra skirtas tik bemaž trijų savaičių laikotarpis). Siūloma, kad pareiškinius dokumentus kandidatai galėtų pradėti teikti prasidėjus politinės kampanijos laikotarpiui, o dokumentų teikimas pasibaigtų likus 80 dienų iki rinkimų dienos. Šie pakeitimai užtikrintų, kad Vyriausioji rinkimų komisija turėtų daugiau laiko peržiūrėti dokumentus, pareiškiniai dokumentai nebūtų teikiami tarpušvenčiu – taip visada nutinka per savivaldos rinkimus.

Taip pat siūloma numatyti mažesnį debatuose dalyvaujančių kandidatų skaičių. Siekiant debatų kokybės vienos laidos dalyvių skaičius negalėtų būti didesnis nei 7 dalyviai. Konkretų dalyvių skaičių ir grupių dydį kiekvienoje debatų laidoje nustatytų Vyriausioji rinkimų komisija.  

Kodekso pataisomis taip pat siūloma įtvirtinti „melagingos informacijos“ sąvoką ir sukurti mechanizmą, kaip kandidatas galėtų apsiginti, jeigu apie jį melaginga informacija yra paskelbta.  

Siūloma Rinkimų kodekse numatyti draudimą rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu skelbti savivaldybių, Seimo narių ir Europos Parlamento narių veiklos ataskaitas, kurios nėra pažymėtos kaip politinė reklama.

Keičiami balsų perskaičiavimo rėžiai Respublikos Prezidento, savivaldybių tarybų ir merų rinkimų metu.  

Atsiranda nauja nuostata, kad vienmandatėje apygardoje pakartotiniame balsavime kandidatui mirus ar netekus pasyviosios rinkimų teisės, rinkimai toje vienmandatėje apygardoje organizuojami iš naujo.  

Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimais siekiama padėti teismams priimti aiškesnius sprendimus ir taikyti vienodą praktiką dėl baudžiamųjų poveikio priemonių taikymo kartu su bausme, kai atimamos viešosios teisės ar teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla.  

Po 2023 m. Savivaldybių tarybų ir merų rinkimų iškilo problema dėl nevienodos teismų praktikos, kai yra atimamos asmens viešosios teisės ar teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla. Šiuo metu esančiuose baudžiamuosiuose įstatymuose yra įtvirtintos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: draudimas asmeniui būti tam tikros kategorijos pareigūnu ir draudimas asmeniui dirbti konkretų darbą kokioje nors veiklos srityje arba užsiimti tam tikra veikla. Baudžiamojo proceso kodekse reglamentuojamas tokių nuosprendžių vykdymas, nenurodant, kas šiuos nuosprendžius turi įvykdyti.  

Atsižvelgiant į nevienodą teismų praktiką dėl nevisiškai aiškaus reglamentavimo įstatyme, Baudžiamojo kodekso 681 ir 682 dalyse nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės dėl iš esmės vienodo turinio yra sujungiamos į vieną straipsnį, nurodant, kad asmeniui gali būti skiriamas vienos ar abiejų teisių atėmimas, nurodant, kurios teisės yra atimamos. Šių nuosprendžių vykdymas, pagal siūlomą Baudžiamojo proceso kodekso 342 d. 4 punktą, būtų keičiamas, nurodant, kad tokio nuosprendžio vykdymas būtų perduodamas probacijos tarnybai, viešųjų teisių atėmimą vykdančiai institucijai (Vyriausiajai rinkimų komisijai) ir asmens darbovietės administracijai.  

„Nurodytų baudžiamųjų įstatymų pataisos padės teismams priimti aiškius sprendimus, taikyti vienodą praktiką dėl baudžiamųjų poveikio priemonių taikymo kartu su bausme, kai sprendžiamas klausimas dėl viešosios teisės ar teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo“, – teigia Seimo narė I. Haasė.

Šie pakeitimai kyla iš Lietuvos aukščiausiojo teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo pasiūlymų ir supaprastintų Teismų veiklą minėto pobūdžio bylose, kadangi būtų panaikintas esantis dviejų straipsnių skirtingas interpretavimas, būtų aiškiau nurodyta, kas yra atsakingas už tokio pobūdžio nuosprendžių vykdymą.

Daugiau informacijos:

Seimo narys

Andrius Vyšniauskas

Mob. 8 674 79 758

El. p. [email protected]