Seimo narės A. Gedvilienės pranešimas: „Seimas apsisprendė – pritarė verslinės žvejybos pasitraukimui iš Kuršių marių“

2023 m. gegužės 18 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Šiandien Seimas pritarė žuvininkystės įstatymo pakeitimui, kuriuo siekiama sudaryti sąlygas verslinės žuvininkystės įmonėms savanoriškai pasitraukti iš Kuršių marių, taip gerinant žuvų išteklių būklę Lietuvos vidaus vandenyse. 79 Seimo nariai balsavo už,  10 – prieš, 24 susilaikė.

 „Dar prieš rinkimus dalis partijų įsipareigojo žvejams mėgėjams, kad verslinė žuvininkystė bus uždrausta. Nueitas ilgas ir sunkus kelias. Diskusijos vyko su įvairiomis institucijomis, žvejais mėgėjais, verslininkais, mokslininkais, Seimo nariais. Po jų pateikėme kitą variantą – pasiūlėme savarankiško pasitraukimo modelį, kuriam šiandien ir pritarė Seimas. Šiuo modeliu siūlomos dosnios kompensacijos, o jomis pasinaudoti nenorintys verslininkai ir toliau galės žvejoti Kuršių mariose”, – teigia įstatymo projekto iniciatorė, Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.   

Dabar apie priimtą įstatymą bus pranešta Europos Komisijai, kuri per tris mėnesius gali pateikti savo komentarus arba pasiūlymus. 

 Žvejybos įmonių pasitraukimas – svarbiausia žvejybos intensyvumo mažinimo priemonė

Įstatymas numato galimybę Kuršių mariose žvejojančioms įmonėms pasitraukti iš verslo gaunant išmoką jau nuo 2024 m. 

Ūkio subjektas, perleisdamas teisę į žvejybos kvotas aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai, įsipareigoja nutraukti verslinę žvejybą tame vidaus vandenų telkinyje. Šia galimybe pasinaudojusios įmonės gautų išmoką, kuri būtų apskaičiuojama vadovaujantis aplinkos ministro patvirtinta metodika ir išmokama iš valstybės biudžeto lėšų.

Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad šiuo metu vien Kuršių mariose žvejoja pusšimtis įmonių, nors atliktos mokslinės studijos rodo, kad norint išvengti kai kurių žuvų rūšių pergaudymo, mariose turėtų žvejoti perpus mažiau įmonių. Dokumente taip pat pabrėžiama, kad Lietuvoje kasmet deklaruojama 1 tūkst. tonų žuvies sugavimų, o importuojama apie 130 tūkst. tonų žuvininkystės produktų, todėl tai neturėtų didelės įtakos žuvininkystės produktų rinkai.  

Ankstesni verslinės žvejybos ribojimai vidaus vandenyse jau pasiteisino ekonominiu ir aplinkosauginiu požiūriu. 2015 m., apribojus verslinę žvejybą, bendra žuvų biomasė Lietuvos ežeruose vidutiniškai padidėjo apie 1,5 karto. 2013 m., uždraudus verslinę žvejybą Kauno mariose,  žuvų biomasė šiame telkinyje išaugo daugiau nei 4 kartus. 

Seimo narė, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė

Aistė Gedvilienė

El. p. [email protected]

Mob. 8 682 04 808