Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko Justo Džiugelio pranešimas: „Lietuvai reikia aiškesnės azarto žaidimų reguliavimo politikos“

2023 m. birželio 29 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Birželio 29 d. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) pirmininkas susitiko su Finansų ministerijos viceministre Vaida Markevičiene. Susitikimo metu buvo aptarta lošimų ir loterijų socialinių pasekmių prognozavimo ir reguliacinės politikos problematika bei aktyvesnės priemonės nelegalių lošimų paslaugų teikimo užkardymui.

„Visi sutinkame, kad azartinių žaidimų veikla gali kelti socialines rizikas ir privalo būti griežtai bei atsakingai reguliuojama atsižvelgiant į visuomenės ir valstybės poreikius. Todėl azartinių žaidimų reguliavimas privalo turėti aiškius tikslus ir nuoseklias priemones, visa tai turi būti grindžiama patikimais duomenimis“, – teigia Justas Džiugelis.

Seimo kanceliarijos nuotrauka

Pasak jo, pastaraisiais metais buvo daug kalbama apie galimas azartinių žaidimų socialines pasekmes, ypač akcentuojant lošimų rizikas ir galimai augantį probleminį lošimą šalyje. Dėl to per praėjusius dvi Seimo kadencijas Azartinių lošimų įstatymas buvo keičiamas daugiau kaip 15 kartų, tačiau kompleksinė sektoriaus reglamentavimo peržiūra neįvyko nuo pat pirmojo Azartinių lošimų įstatymo priėmimo, kuris įvyko 2001 m.

Tačiau, nurodo SRDK pirmininkas, tikslūs probleminio ir patologinio lošimo mastai Lietuvoje yra nežinomi. Kaip ir nežinomos tikslios probleminių tendencijų rinkoje priežastys ir socialinės pasekmės – kokios lošimų rūšys yra socialiai rizikingiausios, kokios visuomenės grupės jautriausios grėsmėms ir pan. Tokios situacijos priežastis – tikslių duomenų nebuvimas ir analizės metodikų trūkumai.

Lietuvoje iki šiol nė karto neatliko reprezentatyvaus patologinio lošimo paplitimo visuomenėje tyrimo. Šiuo metu skirtingais būdais renkami duomenys neretai prieštarauja vieni kitiems. Dėl tikslių duomenų apie rizikų dinamiką ir galimų problemų priežastis ir pasekmes trūkumo viešąjį interesą atitinkanti ilgalaikė reguliacinė politika ir efektyvus jos įgyvendinimas yra neįmanomi. 

Be tikslių duomenų dauguma reguliacinių sprendimų, ypač susijusių socialinėmis rizikomis, tampa pagrįsti spėjimais ar netiksliomis prielaidomis, tad tokių iniciatyvų pasekmių niekas negali numatyti. Tokioje situacija gausu mitų, interesų grupių manipuliacijų ir populistinių Seimo narių reguliacinių iniciatyvų, kurios dar labiau „drumsčia reguliacinį vandenį“.

Tuo metu akivaizdu, kad šalyje yra asmenų, kuriems būdingas probleminis lošimas. Tačiau Probleminio lošimo prevencijos priemonių įgyvendinimo planas buvo sukurtas 2019 m. ir nuo to laiko nebuvo iš esmės atnaujintas, nors 2020–2023 m. situacija lošimų rinkoje ir jos paslaugų vartojimas kardinaliai pasikeitė. Todėl akivaizdus plano atnaujinimo poreikis – tai pripažįsta tiek Finansų ministerija, tiek Sveikatos apsaugos ministerija.

Susitikimo metu taip pat buvo aptarti nelegalūs lošimai Lietuvoje, kurie numanomai yra gana rimta ekonominė ir socialinė problema, nors vėlgi – nėra tikslių skaičiavimų, kiek konkrečiai asmenų lošia nelegaliose bendrovėse ir kokios pinigų sumos pralošiamos. Legalūs rinkos dalyviai teigia, kad įvairiais skaičiavimais nelegali rinka gali sudaryti iki 30–50 proc. visos azarto žaidimų rinkos.

Pastaraisiais metais viešojoje erdvėje ir politinėje plotmėje eskaluojant lošimų ir loterijų grėsmes, didelė dalis naujų reguliacinių iniciatyvų be ilgalaikės strategijos ir Finansų ministerijos lyderystės savo esme susivedė į azartinių žaidimų ribojimus ir draudimus. Tačiau, nepaisant šių kryptingų priemonių, azarto žaidimų rinka augo, kai kurių kategorijų augimas skaičiuojamas kartais. Tačiau nėra jokių objektyvių duomenų, kurie paliudytų, kad smarkiai būtų išaugusios lošimų priklausomybės ar probleminis lošimas.

Daugiau informacijos:

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Justas Džiugelis

Mob. 8 656 88 886

El. p. [email protected]