Seimo nario Andriaus Kupčinsko pranešimas: parlamentaro iniciatyva Seime įvyko konferencija „Lietuvos kredito unijų paslaugų ir bendruomenių vystymas: kliūtys ir galimybės“

2023 m. rugsėjo 7 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Konferencijoje „Lietuvos kredito unijų paslaugų ir bendruomenių vystymas: kliūtys ir galimybės“ gausiai susirinkę dalyviai ir stebintieji transliaciją internetu klausė profesionalių kredito unijų atstovų, akademikų, Lietuvos banko ir Finansų ministerijos atstovų pranešimų. Renginio dalyvius pasveikino Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė. Kredito unijų aktualijomis besidomintieji konferenciją uždarė bendra diskusija, kurioje atliepė konferencijoje išsakytas mintis, kredito unijų problematiką bei jų priežastis ir kitas aktualijas, svarbias kredito unijų sektoriaus dalyviams.

Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. Olga Posaškova)

Pirmuoju pranešimu Lietuvos kredito unijos administracijos vadovas Mindaugas Vijūnas pristatė Lietuvos kredito unijų specifiką, rezultatus po neseniai užbaigtos kredito unijų reformos ir ateities planus. Pasak jo, galima matyti, kad kredito unijų kapitalas nuosekliai auga, taip pat turima puikų pavyzdžių, kokie projektai finansuojami kredito unijų pagalba. Pastebėta, kad nors bendrame bankiniame sektoriuje kredito unijos sudaro tik apie 2 proc. rinkos, kredituose iki 100 tūkst. eurų, kredito unijos vaidina daug reikšmingesnį vaidmenį.

Gilius ir itin klausytojų dėmesį patraukusius pranešimus skaitė atstovai iš Vytauto Didžiojo universiteto. Mokslininko dr. Dainiaus Genio pranešimo dėmesio centre buvo socialinis kapitalas, kuris demokratinėse valstybėse formuojasi asociacijų ir kitų bendruomeninių organizacijų būdu – tai itin aktualu kredito unijoms. Istorikas profesorius Egidijus Aleksandravičius pažvelgė į istorines kredito unijų vystymosi aktualijas, iššūkius ir dabartinę situaciją. Tai savo pranešime pabrėžė ir vienas „Akademinės kredito unijos“ įkūrėjų ir pirmasis administracijos vadovas Vaidas Repečka. Jis teigė, kad nors ir kredito unijų statistiniai skaičiai gražūs, jie rodo augimą ir plėtrą, tačiau kredito unijos nebeatspindi tikrosios kredito unijų kilmės: būti bendruomenine organizacija. Pastebėta, kad kredito unijų reforma suteikė galimybė kredito unijoms pasirinkti – likti unijomis ar eiti tapimo banku keliu: dabar kredito unijos iš dalies yra tapusios hibridinėmis organizacijomis, kurios nėra nei bankai, nei kredito unijos, nors turi tokį pavadinimą. V. Repečka minėjo, kad kredito unijų pagrindinis tikslas po sovietmečio buvo auginti kritinėje situacijoje esantį bendruomeniškumą ir tarpasmeninį pasitikėjimą, tačiau dabar efektas kredito unijų vadyboje gali būti priešingas.

Pranešimus skaitė ir Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta, ir finansų viceministrė Vaida Markevičienė. Teigiama, kad po neseniai įvykusios reformos kredito unijos išgyvena pakilimą. Tačiau ir Lietuvos bankas, ir Finansų ministerija pabrėžia: kredito unijų valdymo srityje yra trūkumų, ypač ten, kur reikalingas visų kredito unijos narių įsitraukimas.

Seime organizuota konferencija buvo puikus formatas susitikti visiems kredito unijų aktualijomis besidomintiems asmenims. Kaip teigė konferencijos dalyviai – tokio formato trūko, ir galima pasidžiaugti, kad jį pavyko įgyvendinti praturtinant įdomiais ir profesionaliais pranešimais.

Seimo narys Andrius Kupčinskas teigė: „Džiugu matyti augantį kredito unijų sektorių. Šis sektorius finansų srityje gali sukurti pasitikėjimo ir bendruomeniškumo jausmą bei socialinį kapitalą, skatinti regionų plėtrą, konkuruoti su didžiaisiais bankais Lietuvoje.

Tačiau besidžiaugiant augančiais statistiniais rodikliais, negalima neatsižvelgti į keliamas problemas ir iššūkius, kurie statistikoje galbūt nesimato tačiau yra nesuderinami su kredito unijų pagrindiniais tikslais.“

Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. Olga Posaškova)

Daugiau informacijos:

Justinas Rizgelis

Seimo nario Andriaus Kupčinsko patarėjas

Tel. (8 5)  239 6624, el. p. [email protected]