Seimo Pirmininko pavaduotojas Andrius Mazuronis po Šiaurės Tarybos sesijos: siekiama stiprinti Šiaurės šalių regioną, kartu jį kuriant saugų ir žalią

2023 m. lapkričio 3 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Saugumas, naujojo Šiaurės šalių regiono vaidmuo NATO, parama Ukrainai, būdai, kaip paspartinti žaliąjį perėjimą ir įtraukti jaunimą į demokratinių sprendimų priėmimą – aktualiausios temos Šiaurės Tarybos sesijoje Osle, kurios darbe dalyvauja Seimo Pirmininko pavaduotojas Andrius Mazuronis.

Norvegijos parlamento nuotrauka (aut. Peteris Mydskė (Peter Mysdke)

Nauja saugumo politikos realybė Šiaurės šalių regione ir likusiame pasaulyje labai pasikeitė po Rusijos invazijos į Ukrainą. Sesijos metu diskutuota apie glaudesnio bendradarbiavimo galimybes ir geriausią būdą paremti Ukrainą. Seimo Pirmininko pavaduotojas Andrius Mazuronis pažymi: „Pasaulis yra susirūpinęs, kad žmogaus teisės, demokratija ir tarptautinis bendradarbiavimas patiria vis didesnį spaudimą, o karas vyksta mūsų kaimynystėje, todėl saugumo politika yra pagrindinė Šiaurės Tarybos sesijos tema.“ Atkreiptas dėmesys, kad Šiaurės Tarybos plenarinė sesija vyksta dviejų įpusėjusių konfliktų – Artimuosiuose Rytuose ir Europoje – metu. „Sutelkdamas dėmesį į abi krizes tuo pačiu metu pasaulis neturi pamiršti Ukrainos ir visų pažadų, kuriuos pasaulio lyderiai davė NATO aukščiausiojo lygio susitikime Vilniuje šių metų liepą. Karas Gazoje neturi susilpninti mūsų noro ar gebėjimo padėti Ukrainai, o Ukraina turi išlikti stipri tiek mūšio lauke, tiek pasibaigus karui – prie derybų stalo, nes visos NATO šalys pritarė, kad Ukraina turi tapti NATO nare“, – komentuoja A. Mazuronis.

Tikėtina, kad visos Šiaurės šalys greitai taps NATO narėmis, o Šiaurės Taryba per metus reguliariai diskutavo apie bendradarbiavimą gynybos ir civilinio pasirengimo srityse. Šioje plenarinėje sesijoje Šiaurės valstybių parlamentų nariai ypatingą dėmesį skyrė priimtiems susitarimams dėl Suomijos ir Švedijos narystės NATO, pabrėždami, kaip tai prisideda prie didesnio NATO dalyvavimo Šiaurės regione. „Suomijos ir Švedijos narystė sustiprins ir pagilins Šiaurės šalių bendradarbiavimą gynybos srityje. Be jokios abejonės, tai gera žinia, jei visos Šiaurės šalys yra NATO narės. Tai sustiprina ir palengvina NATO buvimą Šiaurės regione, jos gebėjimą ginti Šiaurės regioną“, – sako Seimo Pirmininko pavaduotojas Andrius Mazuronis.

Seimo kanceliarijos Tarptautinių ryšių skyriaus nuotrauka

Šiaurės Tarybos sesijoje daug diskutuota, kaip Šiaurės šalys turėtų reaguoti į kilusius iššūkius ir kartu sukurti saugų ir žalią Šiaurės šalių regioną. Sutariama, kad glaudus Šiaurės šalių bendradarbiavimas yra būtinas bendrai gerovei ir atsparumui, nes tik būdamos kartu Šiaurės šalys yra stiprios ir saugios. „Šiaurės Tarybos sesijoje pabrėžiamos bendros vertybės ir sanglauda – tai Šiaurės šalių bendradarbiavimo pagrindas, o mums, Baltijos valstybių žmonėms, tai vilties ir taikos pavyzdys – unikalus atspirties taškas politiniam bendradarbiavimui plėtoti“, – pabrėžia Seimo Pirmininko pavaduotojas.

Konstatuota, kad žaliojo perėjimo pažanga yra per lėta. Šiaurės Tarybos sesijoje pristatyta Vision 2030, kurios tikslas – Šiaurės šalių regioną paversti tvariausiu ir labiausiai integruotu pasaulyje. Nauji ir novatoriški sprendimai sustiprins regioną ir padidins Šiaurės šalių konkurencingumą likusioje pasaulio dalyje. Turėtų būti lengva gyventi, mokytis ir dirbti visame Šiaurės regione ir už jo sienų. Anot Seimo Pirmininko pavaduotojo A. Mazuronio, Šiaurės valstybės daugiau dėmesio skirs integruoto Šiaurės šalių regiono kūrimui, ypač stiprinant bendrą darbo rinką, kuri 2024 m. švęs 70-metį. „Socialiai tvarus Šiaurės šalių regionas yra toks, kur visuomenės nariai jaučiasi saugūs, o visuomenė yra tvirta ir atspari“, – sako Seimo Pirmininko pavaduotojas. Šiaurės šalių regionas ir toliau turi išlikti novatorišku ir sukurti palankias sąlygas konkurencingam ir inovacijomis grindžiamam perėjimui. Tiek šalies viduje, tiek tarptautiniu mastu turi būti propaguojami Šiaurės šalių ekologiški sprendimai, stiprinamas bendradarbiavimas gaminant tvarią energiją iš saulės, vėjo ir vandens.

Kaip pabrėžia A. Mazuronis, jaunų žmonių dalyvavimas demokratijoje yra tema, kuriai Šiaurės Taryba „skiria didelį dėmesį ilgą laiką ir glaudžiai bendradarbiauja su Šiaurės šalių jaunimo taryba. Praėjusiais metais Šiaurės šalių jaunimo tarybai buvo suteikta teisė dalyvauti ir pasisakyti visuose Šiaurės Tarybos posėdžiuose“. Šiaurės Tarybos sesijoje, vykusioje spalio 31 – lapkričio 2 d., buvo aptartos tolesnės iniciatyvos įtraukti jaunimą į demokratinių sprendimų priėmimą.

Daugiau informacijos:

Seimo kanceliarijos Tarptautinių ryšių skyriaus patarėja

Renata Godfrey

Tel. (8 5)  239 6224, el. p. [email protected]