Seimo narės Laimos Nagienės pranešimas: „Ministro Dainiaus Kreivio atsakymuose dėl atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos modelio – jokio aiškumo ir skaidrumo“

2023 m. lapkričio 6 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

„Nors tikėjausi gauti energetikos ministro atsakymus, kodėl vilkinamas Europos Komisijos notifikavimo apie Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme įtvirtintą gamybos įmokos modelį procesas ir kodėl pridaryta tiek klaidų prenotifikacijos metu, praėjusią savaitę Seime ministras rimtų atsakymų taip ir nepateikė. Tik dar labiau iškraipė faktus ir dievagojosi ypač besirūpinantis parama bendruomenėms“, – sako Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Laima Nagienė.

Seimo kanceliarijos nuotrauka

Minėtame įstatyme numatyta, kad gamybos įmoką mokės ne visi elektros gamybos iš atsinaujinančių šaltinių vystytojai, o tik tie, kurie leidimus gaminti elektros energiją gavo po 2023 m. liepos 1 d. Įstatyme yra įtvirtinta sąlyga, kad gamybos įmoka bus mokama tik tokiu atveju, jei bus gautas Europos Komisijos pritarimas įstatyme įtvirtintam gamybos įmokos modeliui.

Nuo įstatymo priėmimo 2022 m. birželio 23 d. praėjo jau beveik pusantrų metų, o Europos Komisijai vis dar net nėra oficialiai pranešta apie įstatyme įtvirtintą gamybos įmokos modelį, kad ši galėtų įvertinti, ar tokio modelio taikymas neturi valstybės pagalbos tam tikroms vystytojų grupėms požymių. Tuo tarpu nė vienas vėjo elektrinių vystytojas Lietuvoje nemoka jokių gamybos įmokų jokioms bendruomenėms ir neaišku, ar apskritai kada nors mokės.

2022 m. birželį priimtos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisos labai atlaisvino rankas žaliosios energetikos vystytojams, o bendruomenėms, kaip kompensacija už galimus nepatogumus dėl šalia įrengiamų elektrinių, buvo numatyta gamybos įmoka, kurios lėšomis bendruomenės galės  plėtoti projektus, teikiančius aplinkos, ekonominę, socialinę visuomeninę naudą. Maksimali bendruomenės teikiamam projektui galima gauti suma – 0,5 mln. eurų.

Įstatyme įtvirtintas gamybos įmokos dydis – 1,3 Eur/1 MWh. Ministerija prognozavo, kad galimos bendros lėšos iš gamybos įmokos bus apie 9 mln. eurų. „Paramos įteisinimas ir unifikavimas, žinoma, sveikintinas. Vis dėlto skambūs ministerijos pažadai apie dosnią paramą atrodė kaip gera žinia tik teoriškai, o praktikoje pažadų įgyvendinimas užklimpo“, – pabrėžia L. Nagienė.

Minėto įstatymo svarstymo Seime metu remiantis Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos siūlymu buvo nuspręsta susiaurinti ratą vystytojų, kurie mokės gamybos įmokas, – įstatymas buvo patobulintas numatant, kad tik vystytojai, gavę leidimus gaminti elektros energiją po 2023 m. liepos 1 d., privalės mokėti gamybos įmokas.

„Įdomu pastebėti, kad, preliminariai informuodama Europos Komisiją 2022 m. balandžio pradžioje dar prieš įstatymo pateikimą Seime, ministerija, lyg nuspėdama ateitį, suformulavo įstatymo nuostatą būtent taip, kaip ji buvo suformuluota antrame įstatymo projekto variante tik vėliau – svarstant Seime“, – sako politikė.

Jos pastebėjimu, priėmus minėtą įstatymą, tolimesni ministerijos veiksmai labai panėšėjo į visokeriopas pastangas užtikrinti, kad Europos Komisijos notifikavimas virstų ilgu biurokratiniu procesu, kurio metu nė vienas atsinaujinančios energetikos vystytojas apskritai neturėtų mokėti jokių gamybos įmokų.

„Beveik visus metus po įstatymo priėmimo notifikavimo procesas merdėjo. Iki šiol nėra atrinktas ir administratorius, pagal naująjį teisinį reguliavimą turintis administruoti gamybos įmokas ir vertinti bendruomenių teikiamus projektus. Administratoriaus atranka paskelbta visai neseniai – spalio 23 d.

Nerimą kelia ir tai, kad Energetikos ministerija, informuodama Europos Komisiją apie vėjo jėgainių vystytojų paramą bendruomenėms, pateikė faktų neatitinkančią informaciją, kuria remiantis Europos Komisija gali priimti klaidingas išvadas dėl gamybos įmokos taikymo“, – sako L. Nagienė.

Taigi, atkreipia dėmesį Seimo narė, įstatyme numatyta parama bendruomenėms galimai tebuvo jaukas, kuriuo siekta sklandaus ir ramaus įstatymo priėmimo Seime.

„Dėl viso notifikavimo proceso, kuriame buvo daroma klaida po klaidos, raštu kreipiausi į energetikos ministrą, kad šis Seime atsakytų į pateiktus klausimus. Liūdna ir apmaudu buvo klausyti gerbiamo ministro, kurio atsakymuose nebuvo nei atsakymų, nei aiškumo, nei skaidrumo. Ministras tesugebėjo atsainiai pateikti iškraipytą ir faktų neatitinkančią informaciją. Itin įdomi detalė – ministras pats netiesiogiai patvirtino, kad, kreipiantis į Europos Komisiją ir informuojant apie pirminį įstatymo projektą, ministerija pateikė Komisijai informaciją būtent apie tokius įstatymo pakeitimus, kurie buvo priimti tik vėliau svarstant projektą Seime“, – teigia L. Nagienė.

Jos teigimu, savo atsakymuose ministras ignoravo Konkurencijos tarybos išaiškinimą, kuris, beje, yra viešai prieinamas Tarybos svetainėje, kad vien įmokos mokėjimas, nustatytas tik gamintojams, gavusiems leidimus po 2023 m. liepos 1 d., suteikia jiems blogesnes konkurencines sąlygas, palyginti su esamais gamintojais, kad prievolės tik naujiems rinkos dalyviams nustatymas gali sudaryti nevienodas konkurencijos sąlygas energetikos sektoriuje.

„Sulaukus tokių klaidinančių ir neišsamių atsakymų, svarstytina, ar apskritai teks bendruomenėms kada nors pamatyti bent vieną gamybos įmokų eurą iš prognozuotų 9 milijonų kasmet“, – pabrėžia Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė L. Nagienė.

Daugiau informacijos:

Nijolė Grigonytė

Seimo narės Laimos Nagienės patarėja

Tel. (8 5)  239 6655, el. p. [email protected]