Seimo nario Justo Džiugelio pranešimas: „Seimui siūloma nustatyti vienodą visų azartinių lošimų dalyvių minimalų amžių – 21 metus“

2023 m. gruodžio 11 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Iniciatyvos tikslas – mažinti probleminio lošimo riziką jautrioje jaunimo amžiaus grupėje. Šią iniciatyvą savo parašais parėmė 13 Seimo narių. Įstatymo pataisų pateikimas Seime numatytas artimiausiu metu, jos bus teikiamos balsavimui kartu su kita J. Džiugelio iniciatyva – siūlymu taikyti baudžiamąją atsakomybę nelegalių lošimų organizatoriams su laisvės atėmimo sankcijos galimybe. Tokiu būdu siekiama valdyti neigiamas azartinių lošimų pasekmes, mažinant legalią paklausą ir nelegalią pasiūlą. Finansų ministerijos duomenimis, per 9 šių metų mėnesius bendrosios lošimų pajamos išaugo 15 proc. palyginus su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.

Lošimų priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos teikiama informacija, paremta įvairių šalių moksliniais tyrimais, nurodo, kad jaunesniame individų amžiuje (15–20 m.) vyksta intensyvūs raidos procesai, kurių metu formuojasi asmens emocijų kontrolė, ugdomi valios mechanizmai, o tai turi reikšmingą įtaką vėlesniame amžiuje besiformuojantiems įpročiams.

Yra žinoma, kad pradėjus lošti ankstyvame amžiuje, nepriklausomai nuo lošimų rūšies, tai siejasi su didesne lošimų priklausomybės susiformavimo rizika ateityje. Lošimų priežiūros specialistų nuomone, kuo vėlesniame amžiuje žmogus pradeda lošti, tuo didesnė tikimybė, kad jis netaps probleminiu lošėju. Lošimų priežiūros tarnybos pateiktais duomenimis, iš visų mūsų šalies Apsiribojusių galimybę lošti asmenų registre registruotų asmenų net 7 proc. sudaro 18–20 m. amžiaus grupėje esantys asmenys.

„Galimybės lošti pavėlinimas trimis metais užtikrins pradedančių lošėjų geresnę asmens emocijų kontrolę, stipresnę valią, geresnį azartinių lošimų keliamos rizikos suvokimą bei platesnį išbandytų interesų ir pramogų spektrą, o tai turės teigiamą įtaką apsaugant nuo galimų neigiamų dalyvavimo azartiniuose lošimuose pasekmių atsiradimo – didesnių finansinių praradimų ar probleminio lošimo atsiradimo“, – teigia vienas iš užregistruotos Azartinių lošimų pataisos iniciatorių, parlamentaras J. Džiugelis. 

Seimo kanceliarijos nuotrauka

Pasak J. Džiugelio, visuotinai pripažįstama, kad azartiniai lošimai tam tikrai dalyvaujančių grupei daro neigiamą poveikį, pasireiškiantį negebėjimu valdyti savo dalyvavimo lošimuose elgesį, taip pat ir liguisto potraukio azartiniams lošimams susiformavimu. Tokio elgesio pasekmės minėtiems asmenims, jų šeimos nariams, visuomenei yra neigiamos psichinės ir fizinės sveikatos, socialine ir finansine prasme.

Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymas nustato dvi amžiaus ribas, kai leidžiama dalyvauti azartiniuose lošimuose: 18 metų ir 21 metų amžių. Įstatymo 10 str. 10 d. nustatoma, kad draudžiama į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų ir totalizatorių punktus įleisti jaunesnius kaip 18 metų asmenis, taip pat asmenis, nepateikusius asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, ir leisti jaunesniems kaip 18 metų asmenims dalyvauti nuotoliniuose lošimuose.

Lošimus, organizuojamus lošimo namuose (kazino), įskaitant šiuos lošimus, organizuojamus ir nuotoliniu būdu, gali lošti tik asmenys, kuriems yra sukakę 21 metai. Taip pat draudžiama jaunesnius kaip 21 metų asmenis įleisti į lošimo namus (kazino).

Nuo 2023 metų sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo pataisa, padidinusi loterijos žaidėjų amžių nuo 16 iki 18 metų.

Pasak naujos iniciatyvos autorių, atitinkamas pokytis turėtų būti padarytas ir su azartinių lošimų dalyvių amžiaus cenzu. Teisės aktai turėtų nustatyti logišką, koreliacija tarp žaidimų azartiškumo ir jų prieinamumo paremtą taisyklių sistemą, kai labiau azartiški, įtraukiantys ir dėl to žalą darantys žaidimai turėtų būti mažiau prieinami.

Daugiau informacijos:

Seimo narys Justas Džiugelis

Mob. 8 656 88 886

El. p. [email protected]