Seimo nario Roberto Šarknicko pranešimas: „Antroji Lietuva“ nenusileis „Pirmajai Lietuvai“ – tai žinokit, Vilniaus ponai!“

2024 m. kovo 8 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Lietuva jau švęs 34-uosius atkurtos Nepriklausomybės, Laisvės metus. Kovo 11-oji! Per kelis dešimtmečius ėjome nelengvu Lietuvos keliu. Buvo sunku, nors ir dabar ne visiems yra lengva socialiai gyventi, įsitvirtinti mūsų gražioje Tėvynėje. Deja, ne visada valdžios sugebėta mylėti savo krašto žmones, išvažiavo kone milijonas gyventi ten, kur geriau yra vertinamas kitos šalies valdžios. Pykčio, pavydo užtenka čia, mūsų krašte. Bet vis dėlto išlikome ir dar laikomės – tik vis sunkiau ir sunkiau, tik pirštų galais laikomės už laisvės vėliavos stiebo, – kaip sugyventi draugiškai, gerbti vieni kitus, nevogti, saugoti tai, kas brangiausia lietuvio širdy.

Kas nutiko su mumis pačiais, kad nebemokame vertinti kalbos, skaudžios turėtos, esamos istorijos, etninių tradicijų, žeminančių ne tik asmenybių, bet ir tos pravardžiuojamos, menkinamos „Antrosios Lietuvos“? Kodėl taip aplaidžiai, be atsakomybės atiduodama pažeidžiant Konstituciją Seime svetimoms raidėms žymėti dokumentuose? Už ką tu žmones, Lietuvą baudi, Seime, į kokį rytojų tu žiūri?

Deja, artėjant Kovo 11-osios kitų metų jubiliejui Lietuvos tautinis identitetas liko suterštas, supurvintas svetimybėmis. Kas tai padarė, galvos sukti nebereikia – tai mūsų rinktas Seimas su Prezidentu priešakyje, kuris pirmuose rinkimuose mušėsi į krūtinę, kad lietuvių kalbos neparduosime, nebus jokių svetimų raidžių dokumentuose, deja, po pergalės Prezidentūra pritarė Seimo narių grupei, kuri išdavė Konstituciją duodami priesaiką saugoti lietuvių kalbą.

O ką mes galime padaryti? Tikrai galime. Turime susitelkę būti vieningi „Antrojoje Lietuvoje“, nes mūsų yra dar kol kas daugiau negu „Pirmojoje Lietuvoje“, Vilniaus ponai. Mūsų senoliai atsiėmė Vilnių, vėliau partizanai stojo į kovą, gynė Lietuvą, žuvo tūkstančiai, ištremtos šeimos, ir visa tai darė, kad išsaugotų šeimas, Tėvynę, kalbą, etnines žemes. 

Iš Seimo vis dažniau girdima: „Ei, jūs ten, „antrokai“ iš Kauno, Alytaus, Klaipėdos, Šiaulių ar Panevėžio, Ignalinos ir t. t., patylėkit, mes geriau žinome, kaip saugoti Lietuvos istoriją, kalbą, tradicijas, eikit geriau dirbti socialinius darbus, neškit „pirmokams“ pinigus.“

„Pirmokų“ siekis Seime yra „padaryti“ Vilnių milijoniniu miestu, nors ir dabar trūksta darželių, mokyklų, poliklinikos užkimštos taip, kaip gatvės, bet žūtbūt reikia milijono, kad lengviau būtų valdyti drumsčiančius ramybę – „Antrąją Lietuvą“ – „antrokus“.

Toks retorinis klausimas: kaip jūs tą milijoninį Vilnių padarysite dekriminalizuodami narkotikus? Kokie vaikai gims? Gal ir įmanoma, bet ką mes turėsime, kokios sveikatos pasekmės? Mūsų ir taip nedaug likę, o dar į karą galvojate siųsti vyrus kariauti. Kas mažoje Lietuvoje, namie liks? Moterys vienos su vaikais, senoliais? Atrodo, kad gera jūsų taktika regionams grėsmingai kol kas pasiteisina: padaryti milijoninį Vilnių sumažinant jaunoms šeimoms regionuose įsigyti gyvenamąsias vietas. 0:1 – kol kas jūsų naudai. 

Dar niekada Lietuvos švietimo istorijoje nebuvo tokio atvejo, kad „abiejų Lietuvų“ mokyklose būtų aptiktos narkotinių medžiagų pėdsakai. Šios žinios išmušė visuomenę iš vėžių, buvo ne vienas mokinys išvežtas gelbėti gyvybės. Štai kokią žalą padarėte Lietuvos vaikams, jaunimui šitaip drastiškai ir neatsakingai projektuodami ir viešindami tokias kalbas Seime. Ši šiurkšti ir skaudi klaida yra sunkiai atitaisoma, bet įmanoma, tik, manau, nebe jums, narkotikų dekriminalizavimo autoriams, reikės spręsti. 

Negana to, Kovo 11-osios išvakarėse Lietuvos lenkų Seimo narių grupelė nusprendė dar daugiau – kad lenkiški vardai ir pavardės būtų rašomos ne tik svetimomis jau įteisintomis pažeidžiant Konstituciją trimis raidėmis: w, q, x, bet dar ir diakritiniais ženklais. Pavyzdžiui: ć, ń, ó, ś, ź ir kt. 

Tai antras žingsnis žengti dar toliau, ardyti lietuvių kalbos pamatus. Tyliai ir ramiai, kol turi laisviečiai teisingumo ministrę Dobrovolską (atsiprašau, bet nerašysiu w, laikysiuosi Konstitucijos), kuri, mano manymu, yra ne laisviečių, o Lietuvos lenkų Seimo narių grupelės ministrė. 

Jei bus Seime su Prezidentu priešaky įteisinti diakritiniai ženklai, tai, dirbantys biurokratai ar rašantys lenkiškus vardus ar pavardes dokumentuose žmonės, būkite pasiruošę būti nubausti, nes klysti rašant negalima. Ką tai reiškia? Reiškia, kad papildomai prie lietuvių abėcėlės su laiku teks mokytis ir jų diakritinius ženklus. Tad, švietimo ministre, ruoškite naujus vadovėlius pirmokams. 

Buvusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė buvo atkakli saugoti lietuvių kalbą, jos identitetą, etnines žemes, tradicijas (2009 m. rugpjūčio 29 d.): „Lietuvių gramatikoje yra viskas, ko reikia, norint rašyti lenkiškas pavardes naudojant lenkiškas raides. Nematau techninių problemų.“

Daugiau informacijos:

Seimo narys

Robertas Šarknickas

Tel. (+370 5) 209 6641

El. p. [email protected]