Seimo nario Lino Jonausko pranešimas: „Socialdemokratai siūlo, užuot Lietuvoje įrengus branduolinį kapinyną, ieškoti galimybės radioaktyvias atliekas saugoti užsienyje“

2024 m. kovo 26 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Lietuvos savivaldybėse prasidedant konsultacijoms dėl vietos parinkimo giluminiam radioaktyvių atliekų atliekynui, kuriame būtų saugomos Ignalinos atominės elektrinės eksploatacijos metu susidariusios panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyvios atliekos, Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos nariai įregistravo Radioaktyvių atliekų tvarkymo įstatymą. Juo Linas Jonauskas, Rasa Budbergytė, Orinta Leiputė, Kęstutis Vilkauskas, Eugenijus Sabutis, Matas Skamarakas ir Dovilė Šakalienė siūlo pirmiausia ieškoti galimybių branduolines atliekas saugoti užsienio valstybėje. 

Įstatymo iniciatorius socialdemokratas L. Jonauskas teigia, kad prasidėjusios konsultacijos dėl giluminio atliekyno įrengimo gąsdina gyventojus. Jo nuomone, Vyriausybė pirmiausia turėtų ieškoti radioaktyvių atliekų saugojimo galimybių užsienyje, o ne vienoje iš savivaldybių. 

„Tikrai sulaukiame ne vieno gyventojo skambučio iš savivaldybių, kurios numatytos kaip galimos vietos giluminiam radioaktyviųjų atliekų atliekynui įrengti. Šiam projektui atrinktos 77 potencialios vietos 29-iose šalies savivaldybėse. Giluminio atliekyno vieta turėtų būti parinkta iki 2047 metų. Man tikrai nesuprantama, kodėl reikia vežioti Ignalinos atominės elektrinės branduolines atliekas į kitas savivaldybes, kodėl net nebandoma ieškoti alternatyvų. Dar daugiau – Ignalinos atominės elektrinės atstovai teigia, kad tai yra vienintelė išeitis, nors šiuo metu galiojantys įstatymai yra numatę ir tokių atliekų išvežimą bei saugojimą kitoje valstybėje, todėl ir registravome įstatymo projektą, kuriuo būtų aiškiai numatytas prioritetas pirmiausia ieškoti saugojimo galimybių užsienyje, o tik jų neradus galvoti apie sprendimą, kuris nekeltų neigiamo poveikio Lietuvos gyventojų sveikatai ir aplinkai“, – sako L. Jonauskas.

Šiuo metu radioaktyvių atliekų atliekynui yra parinktos potencialios vietos, iš kurių, po tyrimų, bus atrinkta viena. Devynios tokios vietos yra Zarasų rajone, po aštuonias – Alytaus ir Vilniaus rajonuose, po septynias – Ignalinos, Šalčininkų, Švenčionių, Trakų, Utenos, Varėnos rajonuose. Penkios vietos atrinktos Lazdijų ir Molėtų, po tris – Elektrėnų, Šilutės, Širvintų, Tauragės, Vilkaviškio rajonuose, po dvi – Kazlų Rūdos, Marijampolės ir Prienų, po vieną – Druskininkų, Pagėgių ir Kalvarijos, Anykščių, Kaišiadorių, Kauno, Rokiškio ir Ukmergės rajonuose.

Parlamentaras mano, kad galimybių bendradarbiauti radioaktyvių atliekų saugojime užsienio valstybėse gali atsirasti vis daugiau. 

„Vis daugiau valstybių, uždarančių atomines elektrines, susidurs su poreikiu kurti giluminius, ilgalaikius radioaktyvių atliekų atliekynus. Suomija šiuo metu baigia įrengti pirmąjį ilgalaikį geologinį atliekyną. Radioaktyvios medžiagos jame bus talpinamos 400 metrus po žeme ir privalės išlikti 100 000 metų, nes tik tada radioaktyvus kuras nebekels pavojaus aplinkai ir žmogaus sveikatai. Kodėl neieškome dvišalio bendradarbiavimo? Finansus, kurie būtų skirti įrengti giluminį radioaktyvių atliekų atliekyną Lietuvoje, geriau skirti radioaktyvių atliekų išgabenimui ir saugojimui užsienio valstybėse, kurioje gamtinis karkasas ir geologiniai parametrai yra tinkamesni ilgalaikiam radioaktyvių atliekų saugojimui“, – teigia jis. 

1983–2009 m. Lietuvoje eksploatuojant Ignalinos atominę elektrinę ir nuo 2010 m. vykdant jos eksploatavimo nutraukimą susidarė didelis kiekis panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų. 2022 m. duomenimis, numatomas branduolinio kuro ir kitų ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų kiekis, kuris turės būti patalpintas į giluminį atliekyną – 2416 tHM (tonų sunkiųjų metalų) panaudoto branduolinio kuro ir apie 10 tūkst. tonų kitų ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų. 

Vyriausybės patvirtintoje 2021–2030 m. branduolinių objektų ir radioaktyvių atliekų tvarkymo plėtros programoje numatyta, kad Lietuvoje ilgaamžės radioaktyviosios atliekos yra saugomos laikinose saugyklose, o jų eksploatavimo laikui pasibaigus, galutinai apdorotos ilgaamžės radioaktyviosios atliekos turės būti perkeliamos į giluminį atliekyną. Šiuo metu planuojama, kad toks atliekynas bus pastatytas ir pradėtas naudoti 2068-aisiais.

Daugiau informacijos:

Seimo narys Linas Jonauskas 

El. p. [email protected]

Mob. +370 636 60 009