Seimo nario V. Rakučio pranešimas: „Planuojama jau rugsėjo mėnesį Seimui pristatyti Lietuvos jūrinę strategiją“

2024 m. gegužės 20 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Seimo kanceliarijosnuotrauka (aut. Olga Posaškova)

Gegužės 17 d. Seime vyko kasmetinė Europos jūrų dienai skirta konferencija „Lietuvos jūrinė strategija“. Renginyje pranešimus skaitė 10 prelegentų, pristatytos 8 temos, dalyvavo valdžios, privataus sektoriaus, kiti, su aptariamu klausimu susiję atstovai. Konferencijoje apibendrinti ankstesnių renginių rezultatai, pristatytas skirtingų institucijų įdirbis ir nusibrėžtos gairės tolesniam Lietuvos jūrinės strategijos rengimui. Konferenciją iniciavo Seimo Jūrinių reikalų komisijos pirmininkas, prof. dr. Valdas Rakutis.

Konferenciją pradėjo Virginijus Sinkevičius, Europos Komisijos narys, atsakingas už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę. Jis skatino susirinkusiuosius nestokoti ambicijos priimant sprendimus dėl savo šalies ateities ir atsižvelgti į ekologinę krizę Baltijos jūroje. „Siekdami atgaivinti žuvų populiacijas, turime priimti daug nepatogių, tačiau ambicingų sprendimų, sprendimų, kuriuos Lietuva yra pajėgi įgyvendinti tik drauge su visomis, draugiškomis Baltijos jūros regiono šalimis“, – sakė V.  Sinkevičius.

V. Rakutis savo pranešime pristatė Seimo Jūrinių reikalų komisijos planus parengti Lietuvos jūrinę strategiją. Seimo nario teigimu, Lietuvai reikalinga jūrinė strategija dėl įvairių priežasčių,  – pirmiausia dėl jūrinio sektoriaus unikalumo tiek teisiniu, tiek ekonominiu požiūriu, taip pat dėl jūrinės kultūros plėtros būtinybės, Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, tapatybės puoselėjimo, dėl geopolitinių ir saugumo niuansų, dėl tarpinstitucinio bendradarbiavimo poreikio vystant jūrinį sektorių. „Norint, kad jūrinė ekonomika būtų sėkminga, jai reikia būti arti Lietuvos verslo ir valstybės interesų, būti dalimi svarbių ekonominių poslinkių ir galimybių užtikrinant naujų žmonių atėjimą per švietimą ir kultūrą, paremtą jūriniais mokslais“, – teigė Komisijos pirmininkas. 

V. Rakutis pasidalijo savo planais Seimui pristatyti šią strategiją jau rugsėjo mėnesį: „Turėtume po šios konferencijos per kelias savaites (dokumentą – red.) paversti pirmuoju juodraščiu, jis bus nusiųstas visiems, kurie dalyvavo rengime. <...> Jis nebus viešas; vėliau organizacijos, papildžiusios jį, turėtų atsiųsti, taip turėtų gimti antrasis juodraštis, jau gerokai brandesnis, kad galėtume rugsėjo mėnesį kalbėti apie tai, kad turime paruošę svarstymui dokumentą.“

Susisiekimo ministerijos kancleris Ramūnas Dilba pasidalijo ministerijos pozicija dėl strategijos tipo dokumentų. „Žodis strategija Lietuvoje yra devalvuotas. Mes per ilgą laiką buvome prikūrę daugybę dokumentų, pavadintų „strategijomis“, kurie net nebuvo strategijos lygmens. <...> Siekiant išvengti painiavos ir devalvavimo, buvo atnaujintas Strateginio planavimo įstatymas, kuris leido sumažinti strategijų skaičių ir visas jas sukoncentravo į paprastesnę sistemą – nacionalinės pažangos strategiją ir nacionalinės pažangos planą.“ Kancleris pridėjo, kad jūrinė strategija galėtų papildyti šiuos dokumentus, o jos įgyvendinimo būdas turėtų būti glaudžiai susietas su regionine politika. Regionams, pasak R. Dilbos, turi būti palikta pakankama laisvė įgyvendinti jūrinę strategiją, o centrinė valdžia turėtų užsiimti koordinuojančiu, ne pagrindiniu vaidmeniu. 

Apie regioninės politikos svarbą, įgyvendinant jūrinę strategiją, kalbėjo Bronius Markauskas, Klaipėdos rajono savivaldybės meras ir asociacijos „Klaipėdos regionas“ prezidentas. Jo pristatyta Klaipėdos regiono vizija: Lietuva – tvari jūrinės ekonomikos lyderė Baltijos jūros regione, turtinga patirčių apsilankantiems ir dosni gerovės gyvenantiems. 

Kalbėdamas apie jūrinę ekonomiką B. Markauskas pabrėžė, kad „dabar mes suprantame jūrinę ekonomiką net ne kaip uostą, bet kaip pliažą. Prisimename turizmo ir maitinimo sektoriaus svarbą ekonomikai ir pamirštame visus kitus sektorius.“ Pranešėjas pristatė Klaipėdos regiono specializacijos strategiją iki 2030 m. Šiame dokumente pabrėžiamas dėmesys mėlynosios bioenergetikos plėtrai, akvakultūrai ir jūrinei energetikai, kurios svarba bėgant laikui vis auga. Taip pat, B. Markausko žodžiais, turėtų atsirasti institucija arba bent vienas žmogus Vyriausybėje, kuris užsiimtų jūrinių reikalų tarpinstituciniu koordinavimu, nes šiuo metu skirtingos jūrinės funkcijos atitenka skirtingoms ministerijoms, „nėra jokio aukštesnio organizacinio veikėjo“.

Andrius Sutnikas, įmonės „Lietuvos jūrinis klasteris“ vadovas, kalbėjo apie Lietuvos jūrinės inžinerinės pramonės perspektyvą ir ateities viziją. Jis pabrėžė Klaipėdos laivų remonto pramonės augančią svarbą: „Laivų remonto poreikis šiuo metu Baltijos jūros regione ir visoje Europoje yra stipriai išaugęs dėl naujausių aplinkosauginių reikalavimų <...> čia galime pamatyti kaip naujas ekologinis standartas generuoja verslo augimą.“ Pažymėta, kad Klaipėdos regionas integruojasi į regiono laivų gamybą, o jūrinės inžinerijos pramonė taip pat vysto vėjo jėgainių jūroje projektus ir prisideda prie technologiškai sudėtingų dalių gamybos. Lietuvos jūrinis klasteris yra numatęs 10 punktų (uždavinių) dėl Lietuvos jūrinės ekonomikos konkurencingumo didinimo, kuriuos būtų galima tiesiogiai pritaikyti ir jūrinės strategijos rengimui. Tie punktai, A. Sutniko teigimu, numato jūrinės inžinerinės pramonės veiklos gaires ir ateities plėtros viziją, išskiria prioritetinius sektorius, strategijos ir valdymo bei tarpinstitucinio valdymo mechanizmus – tai turėtų pagelbėti kuriant nacionalinę jūrinę strategiją.

Gynybos štabo komandoras Petras Vilkauskas, pristatęs Lietuvos jūrinės strategijos saugumo ir gynybos dalį, atkreipė dėmesį: „Šiuo metu apie 50 proc. visų krovinių atkeliauja į Lietuvą per Klaipėdos uostą,  Lietuva turi vieną įėjimą ir išėjimą į jūrą, kurį uždarius, nutrūkta visas susisiekimas ir pagalbos teikimas jūra“. Savo pranešime jis apibrėžė karinių jūrų pajėgų pareigas taikos, krizės ir karo metu ir pateikė kompleksinį jūros vaizdą, kurį sudaro ne tik antvandeninė, bet ir povandeninė, dugno, viršvandeninė, kibernetinė ar net kosminė erdvė, kurių stebėjimo pajėgumo gerinimas yra „mūsų saugumo vizijų prioritetas“. Taip pat, anot P. Vilkausko, svarbu vystyti Klaipėdos uosto gebėjimus priimti užsienio šalių paramą ir uosto bei pakrantės gynybos pajėgumus, kadangi karo atveju, tai būtų vienas svarbiausių strateginių gynybos uždavinių.

Klaipėdos universiteto Infrastruktūros ir plėtros prorektorius dr. Benediktas Petrauskas pristatė jūrinio mokslo viziją. Svarbų dėmesį jis skyrė akvakultūrai: „Pasaulinė jūrų akvakultūra iki 2050 m. padvigubės ir pasieks žvejybos apimtis. Sužvejojamų žuvų kiekiai jau pasiekė tvarios žvejybos limitą, todėl augant vartojimui, kils akvakultūros produktų poreikis.“ B. Petrauskas, be kita ko, kalbėjo apie platų spektrą augančių prioritetinių jūrinio mokslo sričių – kurortologiją, Baltijos jūros taršos sukeltiems ekoiššūkiams spręsti skirtas technologijas, Lietuvos ryšio su jūra istorinius tyrimus. 

Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai Rima Mickienė pristatė jūrinio švietimo temą. Jos teigimu, jūrinis sektorius reikalauja būtent jūrinio švietimo ir, kad svarbu vystyti ne tik formaliojo, bet ir neformaliojo ugdymo pajėgumus. Pranešėja pažymėjo, kad jūrinis sektorius svarbus ne tik Lietuvos ekonomikai, bet ir jos kultūros klestėjimui,  saugumui. R. Mickienė kvietė į jūrinį švietimą pažvelgti plačiau, ne tik kaip į techniniams darbams skirtą švietimą, bet kaip į naują, jūrinę mąstymo paradigmą ir jūrinę tradiciją formuojantį švietimą.

Lietuvos jūrų muziejaus direktoriaus pavaduotojas, Romualdas Adomavičius pristatė Lietuvos jūrinės kultūros vystymo viziją. „Jūrinės kultūros pažinimas formuoja visuomenės gyvenseną, jūrinę savivoką ir pagrindžia jūrinę politiką. <...> Tokios šalys, kaip Olandija ar Britanija,  net nekelia klausimo, ar jos yra jūrinė valstybė ir jūrinė kultūra – joms tai tiesiog yra bendos kultūros dalis, skirtingai nei Lietuvoje“, – teigė R. Adomavičius. Pasak jo, jūrinė kultūra atrakina duris platesnei jūrinei politikai ir ekonomikai, kadangi ji reiškia kitokią mąstymo paradigmą jūrų ir vandenų klausimais. R. Adomavičius pateikė pavyzdį apie Lietuvos ir Europos vidaus vandenų sistemą – teoriškai yra įmanoma nuo Neries nuplaukti iki Viduržemio jūros vien per vidaus vandenis. Pažintinės rekreacinės laivybos Lietuvos vidaus vandenyse ir teritoriniuose Baltijos jūros vandenyse skatinimas leistų atverti naujas ekonomines perspektyvas turizmo, laivų statybos ir kituose sektoriuose. Kalbėtojas paminėjo, kad nors Lietuva neturi stiprios jūrinės tradicijos, – tai nėra priežastis jos nekurti. Jis pateikė Aurimo Valujevičiaus kelionės per Atlantą pavyzdį, kaip žmogaus, anksčiau neturėjusio nieko bendro su jūreivyste, ir galėjusio pasiekti tai, ką tik du žmonės pasaulio istorijoje yra pasiekę prieš jį. To pat jis linkėjo ir Lietuvos valstybei – kad ji degtų ambicija ir noru suformuodama ir įgyvendindama nacionalinę jūrinę strategiją. 

Daugiau informacijos:

Seimo nario Valdo Rakučio patarėjas Dominykas Datkūnas

Tel. 8 (5) 209 6613, el. p. dominykas.datkuna[email protected]