Seimo Pirmininkės kalba Lietuvos vėliavos dienos proga

Simboliška, kad metai prasideda Lietuvos vėliavos diena. Jau tradiciškai kasmet paminime konkretų istorinį įvykį, kai 1919 m. sausio 1-ąją būrys savanorių Gedimino kalno bokšte iškėlė trispalvę kaip laisvės ženklą. Kartu šia proga prisimename tuos, kurie savanoriškai, vedini pilietinio jausmo aukojosi dėl laisvės ir valstybingumo.

Ši atmintina diena darsyk primena, kad valstybė atsiranda ne iš prievartos, o iš laisvės. Kad valstybė prasideda nuo savanoriško individų, sąmoningai apsisprendusių būti piliečiais, atsakingais už savo ateitį, sambūrio.

Prieš pustrečių metų, 2019 metų liepos 6-ąją, kai Valstybės dienos proga Daukanto aikštėje vyko iškilminga vėliavos pakėlimo ceremonija, kadenciją baigianti prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė: „Mūsų ateitis bus tokia, kokią susikursime.“ Tuomet dar buvo kita epocha, dominavo kiti vaizdiniai ir lūkesčiai. Tačiau pats principas nepasikeitė: mūsų veiksmai, žodžiai ir mintys iš esmės veikia ateitį, kurioje patys renkamės gyventi.

Metų pradžia yra geras laikas įsipareigoti, pažadėti sau ir kitiems, prisidėti prie tokios ateities, kurioje gera būtų visiems. Mūsų valstybingumo istorija liudija, kad laisvę labai nelengva iškovoti, tačiau nesunku prarasti. Todėl privalome išlikti budrūs, turėti tikrų draugų ir nepamesti esminių orientyrų.

Kaip turėtų atrodyti tautinė vėliava Lietuvoje, pirmąsyk buvo svarstoma 1905 m. Lietuvių susivažiavime Vilniuje, kurį Seimu (vėliau jam prigijo Didžiojo Vilniaus Seimo pavadinimas) pasiūlė vadinti Jonas Vanagaitis, Mažosios Lietuvos žurnalistas, aktyvus visuomenės veikėjas, lietuvybės skleidėjas.

Ankstyvojo nepriklausomybės laikotarpio leitmotyvu tapusi J. Vanagaičio eilutė: „Būk sveika, būk laisva, Lietuva!“ šiandien vėl aktuali kaip niekada.

Padarykime viską, kas nuo mūsų priklauso, kad taip ir būtų!