Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen kalba, pasakyta Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininko Ruslano Stefančuko apdovanojimo Aleksandro Stulginskio žvaigžde ceremonijoje
2023 m. birželio 1 d. pranešimas žiniasklaidai
Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova)
Gerbiamasis Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininke Ruslanai Stefančukai,
Gerbiami kolegos Seimo nariai,
Į nenumatytą Seimo posėdį susirinkome spręsti įvairių neatidėliotinų reikalų, tarp kurių bent vienas yra tikrai džiugus ir įkvepiantis.
Šiandien aukščiausią Seimo apdovanojimą, Aleksandro Stulginskio žvaigždę, iškilmingai įteiksime Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininkui Ruslanui Stefančukui.
Signataro, Lietuvos Prezidento ir Seimo Pirmininko Aleksandro Stulginskio vardas yra suteikęs aukščiausią prabą apdovanojimui, skirtam įvertinti nuopelnus už parlamentarizmo, demokratijos ir valstybingumo idėjų puoselėjimą.
Pirmieji Stulginskio žvaigžde yra apdovanoti Prezidentas Valdas Adamkus ir labai daug prie Lietuvos valstybės tvirtinimo prisidėjęs JAV senatorius Ričardas Džozefas Durbinas (Richard Joseph Durbin). Pastarojo asmenyje įvertintas ir mūsų didžiausios sąjungininkės, JAV, vaidmuo ginant ir palaikant Lietuvos valstybę – nuo Lietuvos aneksijos ir okupacijos nepripažinimo politikos per visą sovietmetį iki šiandienos artimiausių partneriškų santykių, pirmiausia, euroatlantinio bendradarbiavimo kontekste.
Visai neseniai aukščiausiu Seimo apdovanojimu buvo pagerbtas Nepriklausomybės Akto signataras, buvęs Seimo Pirmininkas Česlovas Juršėnas, o šiandien Aleksandro Stulginskio žvaigždę įteikiame Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininkui Ruslanui Stefančukui. Kaip ir senatoriaus Durbino atveju, šis apdovanojimas turi kelias dimensijas.
Viena vertus, Ruslanas yra vienas charizmatiškiausių Ukrainos lyderių, asmenine lyderyste, drąsa ir pavyzdžiu milijonus savo tautiečių įkvepiantis priešintis imperinei agresijai. Jo pastangos telkti demokratinio pasaulio parlamentinę bendruomenę už tėvynės laisvę yra išskirtinės.
Ruslano kvietimu drauge su kolegomis Latvijos ir Estijos parlamentų pirmininkais pernai lankėmės Aukščiausioje Radoje praėjus vos mėnesiui nuo vasario 24-osios. Nepaisydami to, kad agresoriaus tankai buvo priartėję prie sostinės Kyjivo, Ukrainos parlamentarai rinkosi į posėdį, priėmė būtinus sprendimus ir parodė visam demokratiniam pasauliui, kaip privalo veikti demokratiškai išrinktas parlamentas net nuožmiausios agresijos sąlygomis.
Antra vertus, broliška Ukraina visada buvo tarp pačių artimiausių istorinių Lietuvos sąjungininkių ir mūsų siekis kartu atsispirti imperinei Maskvos agresijai skaičiuoja ne vieną šimtmetį.
Kyjivo Pečorų lauroje palaidotas Konstantinas Ostrogiškis, kuris daugiau kaip prieš penkis šimtus metų (jeigu tiksliau – kitais metais minėsime 510 metų) vadovavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenei Oršos mūšyje, kai visi kartu nugalėjome triskart didesnę Moskovijos kariuomenę. Oršos mūšis, svarba nenusileidžiantis Žalgirio kautynėms, yra svarbi istorinė jungtis, siejanti Lietuvą, Lenkiją, Ukrainą ir Gudiją – šalis, kurių šviesiausi žmonės dabar ne tik patiria ypatingą dvasinę bendrystę, karą išgyvena kaip didžiulę asmeninę tragediją, bet ir jaučia priklausą europietiškai civilizacijai.
Ruslanai, Jūsų frazė, kuri skambėjo maždaug taip: „jūs kovą su rusišku totalitarizmu pradėjote, o mes užbaigsime“, pasakyta čia, Vilniuje, Lietuvos širdyje, tapo sparnuota. Esu tvirtai įsitikinusi, kad ji dar ir pranašiška.
Rusiškas totalitarizmas, tokia pat neapykantos ideologija kaip ir fašizmas ar nacizmas, yra nesuderinamas su civilizuoto bendrabūvio ir tarptautinio saugumo normomis, todėl privalo būti panaikintas. Dabar šio proceso avangarde esate jūs, Ukraina. Mūsų tvirtas įsipareigojimas – palaikyti jus, kiek reikės, ir padaryti viską, kad tas palaikymas nesilpnėtų.
Dar kartą sveikinu Jus su garbingu apdovanojimu.
Iki galutinės pergalės! Slava Ukraini!
Rimas Rudaitis