Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen sveikinimo kalba tarptautinėje konferencijoje „Lietuvos ateities ekosistemos plėtros perspektyva“

2024 m. balandžio 19 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Gerbiamieji!

Mintis, kad nesusitvarkius su praeitimi labai sunku turėti tvarią ateities perspektyvą yra nuskambėjusi ne kartą. „Tauta, nežinanti savo praeities, neturi ateities“, – daugiau kaip prieš šimtą metų yra sakęs vienas modernios Lietuvos valstybės kūrėjų Jonas Basanavičius. Panašiai išsireiškė ir Nobelio premijos laureatas Česlovas Milošas, laikęs save paskutiniuoju senosios Lietuvos valstybės, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės, piliečiu. Pasak Milošo, neišgyventa ir neapmąstyta praeitis sukuria vadinamąją „praeities ateitį“ – būklę, kuriai būdingas ydingas cikliškumas, verčiantis nuolat suktis praeities iliuzijose, kartoti senas klaidas. 

Esu įsitikinusi, kad Lietuva – ir kaip bendruomenė, ir kaip valstybė – jau įveikusi šį etapą ir yra pasirengusi savo ateičiai. 

Mano įsitikinimą sustiprina Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“, kurią Seimas patvirtino paskutinėmis praeitų metų dienomis. „Lietuva 2050“ yra apie mūsų piliečių, bendruomenių ir organizacijų savanorišką įsipareigojimą gyvenimui ir kūrybai demokratinėje Lietuvoje ir jos nuolatinį stiprinimą. 

Viena vertus, tai dokumentas, atsiradęs gerai apmąsčius mūsų praeitį, įvairiapusiai įvertinus aplinkybes, kurių dėka esame čia ir dabar. Antra vertus, čia ryškus kitas itin svarbus aspektas: nėra dabarties be ateities. Valstybė, neturinti aiškios ateities vizijos, nesuranda nei resursų, nei motyvacijos, adekvačiai priimti dabartį kaip patikimą atspirties tašką. Būtent todėl ir būtina plėtoti ateities įžvalgų ekosistemą, viešojo sektoriaus bendradarbiavimą su mokslinių tyrimų institucijomis, analitiniais ir tyrimų centrais. 

„Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“, pakeitusi iki šiol galiojusią Valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2030“, nebūtų atsiradusi be šią Seimo kadenciją sukurto Ateities komiteto, kuriam pradėjus veikti išryškėjo šalies ateities ekosistemos kūrimo ir plėtros aktualumas.

Sėkmę garantavo glaudus Ateities komiteto ir jo biuro bendradarbiavimas su Valstybės pažangos taryba, Lietuvos Vyriausybės komisija, kurios pirmoji sudėtis parengė strategijos „Lietuva 2030“ projektą.

Ateities įžvalgų ekosistemos kontekste veikia ir įsitrauks ateityje daug įvairių subjektų, nuo kurių darnaus bendradarbiavimo priklausys strategijos „Lietuva 2050“ įgyvendinimo sėkmė. 

Tarp jų ir STRATA ekspertinė institucija, teikianti Vyriausybei ir ministerijoms nepriklausomą, tiriamąja veikla grįstą informaciją, reikalingą įrodymais pagrįstiems viešosios politikos sprendimams priimti, ir Nacionalinės biblioteka, parlamentinę funkciją vykdanti atminties institucija, kuri per Strateginio prognozavimo skyrių prisideda prie platesnės visuomenės  įtraukimo į ekspertines diskusijas, susijusias su ateities perspektyvomis.

Lietuva geografiškai yra ES paribio valstybė. Greta mūsų, deja, yra agresyviai nusiteikusių kaimynų, pavojingai įkalintų savo praeityje. Blogiausia, kad jie ne tik bijo ir nepriima ateities, bet ir siekia atimti ateitį iš kitų.

Todėl neturime prabangos prarasti budrumo. Turime aiškiai suprasti: tai ne tik nacionalinio saugumo, o egzistencinis išlikimo klausimas. Turėdami ateities viziją, turėsime ir palaikančią praeitį, ir tvarią perspektyvą garantuojančią dabartį. 

Linkiu jūsų konferencijai gero ir produktyvaus darbo.

Daugiau informacijos apie Seimo Ateities komitetas organizuojamą tarptautinę konferenciją „Lietuvos ateities ekosistemos plėtros perspektyva“ galima rasti čia.