Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija

Seimo LSDD frakcijos pranešimas: „Po susitikimo su gausia susisiekimo ministro komanda liko neatsakytų klausimų“

2019 m. kovo 28 d. pranešimas žiniasklaidai

 

Trečiadienio vakarą į Seimo Lietuvos socialdemokratų darbo (LSDD) frakciją pakviestas susiekimo ministras Rokas Masiulis atsivedė net vienuolika ministerijos ir jai pavaldžių valstybinių įmonių atstovų, kurie padėjo atsakyti į visuomenei aktualius klausimus, susijusius su AB Lietuvos geležinkeliai, AB Lietuvos paštas, VĮ Registrų centras ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos veikla. LSDD frakcijos seniūno Andriaus Palionio nuomone, jau pribrendo laikas į klausimus gauti atsakymus tiesiai iš vadovų lūpų, ir vadovautis konkrečiais skaičiais, o ne emocijomis.

Seimo LSDD frakcija įsitikinusi, kad nors AB Lietuvos geležinkeliai vadovas Mantas Bartuška džiaugiasi dideliu bendrovės pelnu, tačiau pelno rekordai yra mušami neinvestavimo į infrastruktūrą sąskaita.

„Dar niekada nebuvo susikaupę tiek uždelstų kapitalinio remonto darbų, o mažiau investuojama nei dabar buvo tik ekonominės krizės laikotarpiu. Įmonės „išgręžimas“ gal ir duoda gražius pelno skaičius, bet tai trumpalaikis efektas, turėsiantis kur kas brangiau kainuosiančių neigiamų pasekmių – prastesnę paslaugų kokybę, brangesnę priežiūrą, didesnę traukinių avarijų riziką“, – mano Seimo LSDD frakcijos seniūnas A. Palionis. Jo pavaduotojas, buvęs XVI Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius siūlė kalbėti inžinerine kalba ir remtis konkrečiais skaičiais.

„Aš matau, kad kalbant apie ankstesnį Lietuvos geležinkelių valdymo laikotarpį panaudota ir tam tikra propaganda. „Siemens“ lokomotyvo, tikriausiai, dar nė vieno nenupirkote kroviniams vežti, keleivių vežimo traukiniai prie ankstesnės valdžios pirkti. Mes reikalaudavome viską pirkti iš savo lėšų, jei neturite jų – skolinkitės. „Rail Baltica“ projektas įgyvendintas Europos ir Lietuvos geležinkelių pinigais. Taigi kalbant apie įmonės garsiai ištrimituotus puikius pelno rodiklius, galime pasakyti, kad jie siekiami rekordinio neinvestavimo į infrastruktūrą sąskaita“, – kalbėjo LSDD frakcijos narys A. Butkevičius. Investicijoms į viešąją geležinkelių infrastruktūrą 2007–2017 m. skirta per 1 milijardą 371 mln. eurų.  Neskaičiuojant ES lėšų, vien AB Lietuvos geležinkeliai savo nuosavų ar skolintų lėšų investavo 557,5 mln. Eur (41 proc.) per minėtą laikotarpį.

Šie pasisakymai išprovokavo diskusiją dėl viešųjų pirkimų ir skaidrumo. Ministras R. Masiulis kaltino ankstesnę „Lietuvos geležinkelių“ valdžią, neva leidusią įsigijimus be viešųjų konkursų. Kad konkursai buvo vykdomi patvirtino ir buvęs ilgametis Lietuvos geležinkelių buvusio generalinio direktoriaus pavaduotojas Albertas Šimėnas. Seimo Pirmininko pavaduotojas Gediminas Kirkilas uždavė klausimą, ką konkrečiai Lietuvos geležinkeliai yra įsigiję infrastruktūrai gerinti viešųjų konkursų būdu per praėjusius metus ir šiemet, tačiau konkretaus atsakymo frakcijoje viešėjęs ministras ir Lietuvos geležinkelių generalinis direktorius M. Bartuška nepateikė, žadėdamas tokią informaciją pateikti vėliau.

Seimo LSDD frakcijos narys, Ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius domėjosi įmonės Lietuvos paštas veikla ir rezultatais, anot atstovų, pelno duomenys neaudituoti, tad apie tai kalbėti negali. Siekiant įgyvendinti užsibrėžtus tikslus – kelti darbuotojams atlyginimus, įsigyti laiškanešiams elektrinius dviračius automobilius, siekiama pelną palikti įmonės viduje. Anot R. Sinkevičiaus, ekonomikos komitetas yra davęs rekomendaciją Vyriausybei iš Lietuvos pašto dividendų nemokėti. Įmonei išsakyti priekaištai dėl nelaimėto konkurso pristatyti pensijas, nes anot Seimo nario, paslaugų kaina, kurią pasiūlė Lietuvos paštas, buvo vidutinė, o ne miesto, tai nulėmė dydį ir Lietuvos pašto pralaimėjimą konkurse.

Lietuvos kelių direkcijos atstovai pripažino esą su žvyrkelių asfaltavimu yra problemų, per praėjusius metus rangovai už laiku neatliktus darbus įsiskolino 2,78 mln. eurų. Tačiau anot Kelių direkcijos atstovų, šiemet rangos darbų sutartys pasirašomos sėkmingai, liko nepasirašyta sutarčių už 112 mln. eurų, nors tvirtinama, kad dar šiemet planą įgyvendinti pavyks. LSDD frakcijos atstovai tikisi, kad darbai keliuose pajudės, nes tai yra viena iš esminių saugumo keliuose sąlygų.

 

Daugiau informacijos:

LSDD frakcijos informacija

Evelina Butkutė-Lazdauskienė

Mob. 8 650 48 830

       Naujausi pakeitimai - 2019-03-28 09:07
       Monika Kutkaitytė