Seimo opozicinių frakcijų pranešimas: „Opozicijos atstovai siūlo savo ekonomikos atkūrimo planą: „Greitų ir tikslių pagalbos priemonių stoka klupdo verslus, veikiama pagal principą – „myliu nemyliu“

2020 m. gegužės 8 d. pranešimas žiniasklaidai

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai šiandien surengtoje diskusijoje apibendrino ir pristatė galutinius, su verslu ir visuomene išdiskutuotus ekonomikos atkūrimo siūlymus, kurie bus teikiami Vyriausybei ir Seimui. Diskusijoje savo siūlymus pateikė ir Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovai.

Diskusijos metu taip pat buvo apžvelgta bendra Lietuvos ekonomikos situacija šiuo metu ir įvertintas Vyriausybės taikomų priemonių efektyvumas.

„Nors tiek 1998, tiek ir 2008–2009 metų ekonominės krizės metu Lietuvos verslas pademonstravo savo lankstumą ir gebėjimą adaptuotis prie rimtų aplinkos pokyčių, ši krizė yra kitokia. Su veiklos apribojimais daugelis verslų susidūrė dėl valdžios institucijų (ne vien Lietuvoje) sprendimų. Tad reikia tai vertinti ne kaip paties verslo „nudegimą“ dėl nepamatuotos rizikos ar kitų galbūt nevisiškai apdairių sprendimų, o kaip tam tikrą žalą, kuri buvo padaryta, nors ir siekiant užkardyti didesnę žalą – žalą žmonių sveikatai ir gyvybėms. Tad moraline prasme egzistuoja valdžios institucijų atsakomybė, ji turi egzistuoti ir finansine bei reikalingų sprendimų prasme, kitaip ekonomika į naują pusiausvyrą gali patekti su itin dideliais nuostoliais, kuriuos buvo galima sumažinti. Svarbu, kad kaip ir praėjusioje krizėje, ekonomiką gaivinsim skolon. Narystė euro zonoje leidžia skolintus išteklius pasiekti žema kaina ir tai yra puiku, tačiau dėl to sprendimai privalo būti nemažiau skaidrūs ir suprantami. Dabar atrodo, kad Vyriausybė nutarė, jog penkių milijardų skolinimosi limitas yra kaži koks Vyriausybės privatus fondas, kurio skirstymas gali likti už demokratinės atskaitomybės ribų. Veikiama pagal „maitinimo iš rankos strategiją – kam patinka duosiu, o kitiems – ne“. Kyla labai daug klausimų, kurie sprendimai duoda didžiausią naudą ir pridėtinę vertę ekonomikai, kaip atrenkami projektai. Valdžia daug energijos skyrė viešiesiems ryšiams, bet vis dar nėra praktinių ir veikiančių sprendimų, kaip tie pinigai pasieks ekonomiką. Nėra ir noro tartis nei su visuomene, nei su Seimu“, –  sakė Seimo Audito komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė.

„Tenka apgailestauti, kad Vyriausybė nesivargina nei Seimui, nei Seimo komitetams, nei verslo bendruomenei pateikti tikslių skaičių, kaip sekasi įgyvendinti ekonomikos gelbėjimo priemones. Prieš kelias savaites pristatėme pirminį priemonių planą. Pastarosiomis savaitėmis diskutavome su verslo asociacijomis, ekspertais ir visuomene, bei šiandien pateikėme patobulintą priemonių Lietuvos ekonomikai schemą. Mes siūlome kuo greičiau verslui suteikti apyvartinių lėšų atkūrimą – esame numatę kriterijus ir žingsnius, kaip greitai, paskolų išdavimą ir administravimą perleidus Valstybinei mokesčių inspekcijai, galėtume verslui suteikti reikiamą paramą. Be kita ko, reikalingas paramos paketas eksporto sektoriui – čia privalu keleriopai išplėsti kredito, eksporto kredito ir faktoringo garantijų mechanizmą bei įvesti šių priemonių dalinį palūkanų kompensavimą“, – kalbėjo Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys.

„Pasitikėjimas yra ypač svarbus krizės laikotarpiu. Neefektyvūs, lėti valdžios veiksmai, stringanti parama nuvylė daugelį ir susilpnino pasitikėjimą valstybe. Mes manome, kad jį būtina atkurti aiškiais, racionaliais ir efektyviais sprendimais. Susiduriant su viruso pavojumi ir karantino draudimų sukelta krize, mes siūlome kelis esminius greitus veiksmus, kurie leistų lokalizuoti problemą, išsaugoti maksimalų darbo vietų skaičių Lietuvoje ir sukurti naujas galimybes kuriantiems žmonėms“, – dėl koronaviruso susidariusią iššūkio situaciją vertina Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Parlamentarė neabejoja, kad galimybių valstybė – yra laisva privati žmogaus iniciatyva, visus vienijanti bendram tikslui siekti ekonominės laisvės Lietuvoje.

Konservatoriai: „Būtina aiški valstybės investicijų strategija“

Pasak TS-LKD atstovų,  siūlymų esmė – siekiant išsaugoti darbo vietas, privalu maksimaliai greitai suteikti reikšmingą pagalbos verslui paketą, o priemonės privalo būti parenkamos itin tikslingai.

Parengtame ekonomikos atkūrimo plane siūlomos priemonės apima apyvartinių lėšų atkūrimą, pastoviųjų sąnaudų kompensacijos mechanizmą, pagalbą didelėms įmonėms užtikrinant likvidumą ir paramą eksportuojančioms įmonėms. Taip pat plane raginama kurti supaprastintą įmonių tarpusavio skolų užskaitos procesą ir vykdyti nuolatinį ekonominės padėties monitoringą bei jį viešinti visuomenei.

Plane pateiktos ir skirtingų ekonominės raidos scenarijų projekcijos bei pasiūlytos priemonės, jeigu šalies ekonomika įstrigtų ilgalaikėje krizėje: didelio masto investicijos į šalies infrastruktūrą, gairės planui, kuris padėtų pritraukti į Europos Sąjungą (ES) potencialiai greitu metu sugrįžtančią gamybos pramonę, sąlygų smulkiajam ir vidutiniam verslui gerinimo paketas ir t. t.

„Šalia trumpalaikių priemonių kalbame apie ilgesnio laikotarpio žingsnius. Pirmiausia matome būtinybę įkurti infrastruktūros fondą ir jo pagrindu 10 mlrd. eurų nukreipti ilgalaikėms investicijoms į šalies infrastruktūros plėtrą“, – kalbėjo TS-LKD ekonomikos grupės vadovas Dainius Kreivys.

„Nuo to, kokios bus vykdomos investicijos, kokia bus pasirinkta kryptis, visiškai priklausys, ar Lietuvai pavyks pasukti aukštos pridėtinės vertės ekonomikos link. Šiandien itin trūksta lyderystės ir aiškios strategijos. Negalime leisti ministerijų pageidavimų koncerto. Būtina aiški nuosekli valstybės strategija“, – kalbėjo TS-LKD programos ruošimo grupės vadovė ir Kauno miesto savivaldybės tarybos narė Jurgita Šiugždinienė.

Konservatorių siūloma ilgalaikių investicijų programa apimtų esminius šalies susisiekimo ir energetikos objektus – magistralinius kelius Vilnius–Utena, Panevėžys–Šiauliai, Jūrų uosto plėtrą (apie 1,2 mlrd. eurų), elektros gamybos ir rezervavimo pajėgumų vystymą. Taip pat programa suteiktų impulsą sparčiau įgyvendinti kartu su reikšminga ES parama vykdomus projektus: sinchronizaciją su Europos perdavimo sistemos operatorių tinklu, kuris turėtų kainuoti apie 1,5 mlrd. eurų, ar „Rail Baltica“, kurio bendra Lietuvos ruožo kaina siekia 2,47 mlrd. eurų. Būtinas ir išskirtinis valstybės dėmesys aukštųjų technologijų plėtrai – valstybės paramos koncentravimas biotechnologijų, sveikatos technologijų, naujų medžiagų ir informacinių technologijų srityse, lygiagrečiai skatinant paslaugų ir produktų eksportą šiuose segmentuose.

Programoje taip pat akcentuojamas potencialas Lietuvai pasinaudoti ES „Strategic autonomy“ iniciatyvos galimybėmis, kuomet kompanijos susigrąžina gamybą iš kitų regionų į Europos Sąjungą.

Liberalai: „Reikalinga esminė pagalba eksportui“

Liberalų sąjūdis siūlo konkrečius sprendimus dėl GPM ir PVM mokesčių mažinimo, ilgalaikę skatinimo programą norintiesiems savarankiškai dirbti. Taip pat jie akcentuoja, kad pirmiausia turime susitarti dėl esminių krypčių, pagal kurias konstruotume ateities Lietuvos viziją, o Liberalų sąjūdis garantuoja galimybių valstybės koncepciją.

Kai žemės ūkį ištinka sausra – neklausdami gelbėjame jį kompensacijomis. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojo Simono Gentvilo teigimu, šiandien visa ekonomika yra gamtos sukurto viruso spąstuose ir deguonį ekonomikai gali duoti tik akimirksniu suteikiama parama ir pasitikėjimas verslui, o ne perdėta FNTT ar kitų tarnybų kontrolė.

„Po kiekvienos sausros būtina galvoti apie kitą derlių. Taip ir su mūsų ekonomika – turime užtikrinti didesnį savo eksportuojančių gamintojų greitį, dešimtis kartų didinti jų eksporto garantijas ir naikinti kamščius logistikoje. Tik dirbanti Lietuva galės sugrįžti ir turėti pinigų vietos turizmui, kavinėms ir pramogos“, – siūlo S. Gentvilas.

Parlamentaras kritikuoja kovo 16 d. Seime ir opozicijos balsais palaimintą Vyriausybės 5 milijardų paketą.

„Matome mažiau nei 2 proc. jų panaudojimą. Tai – fiasko. Tačiau kaip kuriantys žmonės privalome žvelgti į ateitį ir kaip liberalai matome būtinybę kalbėti apie visišką prioritetą ir papildomas milijardines investicijas į eksportuojantį Lietuvos verslą, biotechnologijų, skaitmeninės ir žaliosios ekonomikos proveržį. Turime suvokti, kad pasaulio ekonomika keisis negrįžtamai, todėl negrįžtamai turime keistis ir mes“, – įsitikinęs S. Gentvilas.

Daugiau informacijos:

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos viešieji ryšiai

Tel. (8 5) 239 6506

El. p. [email protected]