Vyriausybės 2022 metų veiklos ataskaita
(2023 m. gegužės 31 d. Ekonomikos komiteto posėdžio protokolo Nr. 108-P-22 išrašas)

Dėl greičio matuoklių diegimo politikos: tikslai, uždaviniai, esama padėtis ir planai
(NUTARTA: 1. Konstatuoti, kad: 1.1. Greičio matuokliai yra efektyvi, bet ne vienintelė priemonė ir geriausiai veikia visumoje (sąveikoje) su kitomis priemonėmis, užtikrinant saugų eismą keliuose; 1.2. Siekiant didinti vairuotojų sąmoningumą, formuoti jų įprotį laikytis leistino greičio, bei siekiant administracinių nuobaudų skyrimo tikslų yra prasminga, kad paskirtos nuobaudos pasiektų atsakingus asmenis kuo greičiau; 1.3. Jau šiuo metu Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnai nespėja apdoroti matuoklių perduodamų duomenų, todėl baudų skyrimas vėluoja. 2. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, o taip pat į tai, kad greičio matuoklių plėtra turi būti proporcinga ir suderinta su galimybėms apdoroti iš jų gaunamus duomenis - pasiūlyti AB Lietuvos automobilių kelių direkcijai planuojant greičio matuoklių plėtrą konsultuotis, bendradarbiauti su Lietuvos kelių policijos tarnyba, vertinant šios tarnybos pajėgumus ir galimybes laiku ir tinkamai apdoroti didėjančių duomenų kiekį ir skirti administracines nuobaudas. 3. AB Lietuvos automobilių kelių direkcijai vertinant naujų greičio matuoklių įrengimo perspektyvas ir efektyvumą, išnagrinėti galimybes tam skirtas lėšas panaudoti kelių priežiūros tikslams. )

Dėl elektromobilumo programų finansuojamų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondų (RRF) įgyvendinimo
(NUTARTA. Periodiškai tęsti šio parlamentinės kontrolės klausimo nagrinėjimą komitete. )

AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos strateginių tikslų ir projektų, pirmaeilių darbų ir naujų technologijų pristatymas
(NUTARTA: 1. Konstatuoti, kad Ekonomikos komitetas: 1.1. Palaiko iniciatyvas, kuriomis plečiama ir modernizuojama Lietuvos transporto infrastruktūra, gerinama automobilių kelių būklė; 1.2. Siekiant minėtų tikslų, komitetas atviras bendradarbiauti su kompetentingomis valstybės institucijomis, verslo subjektais, mokslo ir akademine bendruomene. 2. Pritarti AB Lietuvos automobilių kelių direkcija Ekonomikos komitetui pateiktame pristatyme „Strateginiai tikslai ir projektai, pirmaeiliai ir neatidėliotini darbai“ įvardintiems strateginiams projektams ir darbams, siekiamiems kokybiniams rodikliams. 3. Pasiūlyti Susisiekimo ministerijai ir AB Lietuvos automobilių kelių direkcijai (toliau – LAKD), pagal kompetenciją: 3.1. LAKD siekiant užsibrėžtų tikslų, įgyvendinant projektus glaudžiai bendradarbiauti su mokslo įstaigomis, akademine bendruomene, diegti moderniausius ir pažangiausius mokslo bei technologijų pasiekimus; 3.2. Atsiradus didesnėms karinio mobilumo projektų finansavimo galimybėms, būti pasirengus tikslingam ir efektyviam papildomų lėšų panaudojimui; 3.3. Aktyviai ieškoti būdų privataus kapitalo (investicijų) pritraukimui į įgyvendinamus projektus, o taip pat ir alternatyvių Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo šaltinių, įskaitant apmokestinamų kelių tinklo ir ilgio plėtrą; 3.4. Esant poreikiui, teikti pasiūlymus teisės aktų tobulinimui, iniciatyviai ir operatyviai spręsti iškylančius klausimus ir uždavinius; 3.5. Glaudžiai bendradarbiauti su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis, operatyviai spręsti vietinės reikšmės kelių savininkams aktualius klausimus. )

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2022 metų veiklos ataskaita
( 1. Pritarti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2022 metų veiklos ataskaitai. 2. Papildyti Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento kanceliarijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašą pagal grupes, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. XIII-1896 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento kanceliarijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo“ projektą Nr. XIVP-2627 ir pasiūlyti, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba būtų priskirta I grupei. )

Ar Lietuvoje užtikrinama veiksminga konkurencija fiksuoto interneto paslaugų rinkoje?
(Komiteto nariai išklausė institucijų pateiktą informaciją.)

Vieningos kelionių planavimo ir keleivių bilietų įsigijimo sistemos sukūrimo Lietuvoje galimybės ir trukdžiai
(NUTARTA: Siūlyti Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijai: 1. Imtis lyderystės: ir užtikrinti sėkmingą Transporto veiklos pagrindų įstatymo 131 straipsnio 3 dalies nuostatų „viešojo keleivinio transporto kelionių duomenys turi būti kaupiami viešojo transporto kelionių duomenų informacinėje sistemoje, o vežėjai ir savivaldybės privalo teikti viešojo transporto kelionių duomenis, susijusius su tvarkaraščiais ir tarifais, ir informuoti duomenų tvarkytoją apie jų pasikeitimus“ įgyvendinimą. 2. Paspartinti viešojo transporto kelionių duomenų informacinės sistemos „Vintra“ atnaujinimo darbus. 3. Parengti suderintą su visomis suinteresuotos pusėmis, verslo subjektais optimalų viešojo transporto kelionių duomenų sistemos įgyvendinimo algoritmą. 4. Skatinti savivaldybių administracijas diegti e-bilietų sistemas regioniniu mastu. 5. Apie priimtus sprendimus informuoti Seimo Ekonomikos komiteto Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitetį. )

Vieningos kelionių planavimo ir keleivių bilietų įsigijimo sistemos sukūrimo Lietuvoje galimybės ir trukdžiai
(Siūlyti Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijai: 1. Imtis lyderystės: ir užtikrinti sėkmingą Transporto veiklos pagrindų įstatymo 131 straipsnio 3 dalies nuostatų „viešojo keleivinio transporto kelionių duomenys turi būti kaupiami viešojo transporto kelionių duomenų informacinėje sistemoje, o vežėjai ir savivaldybės privalo teikti viešojo transporto kelionių duomenis, susijusius su tvarkaraščiais ir tarifais, ir informuoti duomenų tvarkytoją apie jų pasikeitimus“ įgyvendinimą. 2. Paspartinti viešojo transporto kelionių duomenų informacinės sistemos „Vintra“ atnaujinimo darbus. 3. Parengti suderintą su visomis suinteresuotos pusėmis, verslo subjektais optimalų viešojo transporto kelionių duomenų sistemos įgyvendinimo algoritmą. 4. Skatinti savivaldybių administracijas diegti e-bilietų sistemas regioniniu mastu. 5. Apie priimtus sprendimus informuoti Seimo Ekonomikos komiteto Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitetį.)

Dėl Lietuvos vežėjams aktualių klausimų ir jų sprendimų būdų
(NUTARTA: 1. Konstatuoti, kad: 1.1. esanti darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo kvotų (toliau - kvotos) nustatymo tvarka yra neefektyvi, neatliepianti vežėjų automobilių keliais verslo sektoriaus poreikio, reikalaujanti daug laiko sąnaudų ir tobulintina; 1.2. kvotų panaudojimo apskaita yra tobulintina, kadangi kvotos panaudojimas neatspindi realaus įdarbintų užsieniečių skaičiaus. 1.3. darbuotojų, dirbančių vežėjų įmonėse, įskaitant ir dirbančius pagal kvotas, skaičius, tiesiogiai įtakoja įmonių veiklos rezultatus, sumokamus mokesčius ir Lietuvos įmonių konkurencingumą globalioje vežėjų rinkoje; 1.4. siekiant efektyvesnio Lietuvos vežėjų įmonių turimo automobilių parko išnaudojimo, būtina gerinti verslo sąlygas, tame tarpe – nustatant objektyviais kriterijais pagrįstą kvotų apskaičiavimo tvarką. 2. Pasiūlyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Užimtumo tarnybai (pagal kompetenciją): 2.1. tobulinti kvotų nustatymo tvarką, ją grindžiant objektyviais ir rinkos poreikius atitinkančiais kriterijais; 2.2. siekiant atliepti rinkos poreikius, įvertinti kvotų perskirstymo tarp atskirų verslo sektorių galimybę, nepanaudotus kvotos vienetus perduodant ją išnaudojusioms kitoms ūkio šakoms; 2.3. tobulinti kvotų panaudojimo apskaitos tvarką, įdarbinamų kvotuojamų asmenų skaičių nustatant ne pagal išduotų vizų ar pan. skaičių, o pagal įdarbinimą patvirtinančius objektyvius SODROS, jos padalinių duomenis. 2.4 nustatant kvotos paslaugų sektoriui skaičių 2023 metams, įvertinti ne tik 2022 metais įdarbintų asmenų skaičių, bet ir asmenis, kurių įdarbinimui buvo panaudota kvota, tačiau dėl karo veiksmų Ukrainoje į Lietuvą jie neatvyko, arba išvyko iš jos. 3. Pasiūlyti Susisiekimo ministerijai: 3.1. aktyviai bendradarbiauti su vežėjų automobilių keliais asocijuotomis struktūromis; 3.2. aktyviau atstovauti vežėjų automobilių keliais asocijuotų struktūrų bendrus interesus, sprendžiant joms aktualią kvotų nustatymo ir skyrimo tvarką. vienijančių įmonių interesus nustatant kvotų dydį. 4. Pasiūlyti Lietuvos vežėjų automobilių keliais įmones vienijančioms asocijuotoms struktūroms vykdyti konstruktyvų dialogą (derybas) su darbuotojus atstovaujančiomis profesinėmis sąjungomis. )

Situacija biokuro rinkoje
(NUTARTA: Pasiūlyti Aplinkos ir Energetikos ministerijoms, pagal kompetenciją: 1. didinti valstybinių ir rezervinių miškų potencialo panaudojimą biokuro gamybai; 2. Valstybinių miškų ūrėdijai pasitelkti kuo didesnius pajėgumus gaminant biokurą valstybiniuose ir rezerviniuose miškuose; 3. sukurti ir nuolat palaikyti biokuro rezervą, kuris galėtų patenkinti apie 20/30 procentų biokuro rinkos poreikio ekstrimalios situacijos atveju; 4. kartu su AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) peržiūrėti nustatytų proskynų matmenis ir esant poreikiui juos didinti, susidarančią medieną panaudojant biokuro gamybai; 5. vykdant vietinės reikšmės ir magistralinių kelių priežiūrą, išnaudoti pakelių krūmynų valymo potencialą biokuro gamybai; 6. skatinti privačių miškų savininkus dalyvauti biokuro paruošimo ir prekybos procese. )

Situacijos analizė dėl paramos priemonių, taikytų ryšium su COVID-19 pandemija bei karu Ukrainoje
(NUTARTA: Rekomenduoti Vyriausybei kartu su atitinkamus klausimus kuruojančiomis Finansų, Ekonomikos ir inovacijų, Energetikos ministerijomis, taip pat Valstybine mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos: 1. Peržiūrėti priemonės „Subsidija įmonėms, veikiančioms itin paveiktuose sektoriuose, siekiant sušvelninti energijos kainų padidėjimo padarinius“ (toliau – paramos priemonė) apraše numatytus sektorius bei energijos išteklių suvartojimo ribą, kurią pasiekusios įmonės galėtų kreiptis dėl paramos. Taip pat pratęsti paraiškų teikimo terminus siekiant, kad paramos priemonė būtų prieinama platesniam juridinių asmenų ratui. Pažymėtina, kad Europos Komisijos numatyti kriterijai paramos priemonei taikyti ženkliai skiriasi: daug energijos suvartojantys vartotojai apibrėžti Energijos mokesčių direktyvos 17 straipsnio 1 dalies a punkte kaip įmonės, kurių energinių produktų pirkimas sudaro bent 3 procentus jų gamybos vertės. Lietuvoje numatyta taikyti 10 procentų visų įmonės sąnaudų riba ją skaičiuojant už 2021 metus, nors energijos išteklių kaštai reikšmingai padidėjo 2022 metais. Be to, Karo komunikato 2022 m. spalio 28 d. pakeitimais yra pratęsiama galimybė taikyti paramą iki 2022 m. gruodžio 31 d. bei nurodoma, kad teikiama parama turi būti siekiama užtikrinti juridinių asmenų, veikiančių itin paveiktuose sektoriuose, veiklos tęstinumą laikinos krizės situacijoje; 2. Sukurti vieno langelio principu veikiantį informacinį puslapį juridiniams asmenims apie taikomas ir/ar planuojamas taikyti paramos priemones. )

Turizmas Lietuvoje: esama padėtis ir perspektyvos
(NUTARTA: Susipažinus su Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pristatytais turizmo sektoriaus statistiniais duomenimis už 2019–2022 m. geopolitinių bei makroekonominių pokyčių kontekste, įvertinus valstybės pagalbos teiktas priemones turizmui pandemijos laikotarpiu ir 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte maitinimo įstaigų teikėjams, renginių organizatoriams bei apgyvendinimo paslaugoms siūlomą pridėtinės vertės mokesčio lengvatą, identifikavus turizmo atsigavimo prognozes iki 2024 m., pasiūlyti Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai (toliau – Ministerija): 1. Kartu su Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija vystyti glaudesnį tarpinstitucinį bendradarbiavimą, siekiant, kad atvykstamasis turizmas būtų skatinamas vykdyti išnaudojant įvairesnes transporto rūšis. 2. Į turizmo ekosistemos dalyviams aktualių klausimų sprendimą įtraukti aktyvius socialinius partnerius. 3. Vykdyti efektyvią šalies turizmo rinkodarą, ieškant būdų jai skirti didesnį finansavimą, bei į šią veiklą įtraukiant turizmo verslą (ieškant galimybių kompensuoti dalį kaštų dėl pandemijos nukentėjusiam ir ribotas finansines galimybes turinčiam atvykstamojo turizmo verslui). )

Dėl kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų panaudojimo ir strateginių tikslų (tame tarpe - elektroninės (atstuminės) kelių apmokestinimo sistemos) įgyvendinimo 2022 metais
(NUTARTA: 1. Konstatuoti ir atkreipti dėmesį, kad Ekonomikos komiteto 2022 m. birželio 29 d. posėdžio protokolo Nr. 108-P-33 išraše pateikti pasiūlymai ir rekomendacijos Susisiekimo ministerijai ir Lietuvos automobilių kelių direkcijai (toliau – LAKD) nėra įgyvendinti. 2. Pasiūlyti Susisiekimo ministerijai ir Lietuvos automobilių kelių direkcijai, pagal kompetenciją: 2.1. Pakartotinai maksimaliai ankstinti viešųjų pirkimų procedūras: ypatingai – pirkimų planavimą, taip pat projektavimą, pasiūlymų vertinimą, sutarčių sudarymą ir kt., bei tokiu būdu užtikrinant atliekamų darbų savalaikiškumą, kokybę, finansavimo įsisavinimo efektyvumą; 2.2. Efektyvinti, tobulinti pirkimų procesus ir pirkimų dokumentus, siekiant bendrų su rangovais tikslų – gerinti bendrą šalies kelių būklę, o taip pat mažinti darbų kainą bei gerinti jų atlikimo kokybę; 2.3. Aktyviai bendradarbiauti su socialiniais partneriais ir valstybės institucijomis (Centrine projektų valdymo agentūra, Viešųjų pirkimų tarnyba, Konkurencijos taryba), klausimus sprendžiant nuolatinėse konsultacinėse struktūrose - darbo grupėse, tarybose, komisijose ar pan.; 2.4. Atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes bei didėjantį lėšų poreikį kelių statybai, remontui bei priežiūrai – rasti ir įdiegti naujus ir novatoriškus finansinius instrumentus, užtikrinančius didesnį Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimą. Tame tarpe pakartotinai – spartinti specialaus fondo transporto ir kitai infrastruktūrai (Strateginio investicijų fondo - SIF) finansuoti ir išlaikyti įkūrimą; 2.5. Imtis lyderystės diegiant skaitmenines inovacijas, priimti novatoriškus sprendimus vykdant Lietuvos kelių apmokestinimo sistemos reformą ir tokiu būdu didinti valstybės pajamas iš kelių mokesčio surinkimo (įskaitant tarpvalstybines tarpininkavimo paslaugas); siekti lyderiaujančios pozicijos regione, diegiant technines inovacijas bei teikiant kelių mokesčio surinkimo paslaugas; 2.6. Atsižvelgiant į Europos žaliąjį kursą, mokslinius tyrimus ir kitą pažangą – spartinti normatyvinių statybos techninių dokumentų, kuriais vadovaujantis atliekami kelių ir tiltų statybos ir remonto darbai, peržiūrą, atnaujinimą ir nuolatinį monitoringą; 2.7. Pakartotinai – spartinti sprendimų priėmimo procesus, pasirašytų rangos sutarčių indeksavimo procesą; 2.8. Užtikrinti savalaikį ir tinkamą atsiskaitymą su rangovais už jų atliktus kelių ir tiltų remonto, statybos darbus; 2.9. Sudaryti darbo grupę LAKD tipinei rangos sutarčiai tobulinti (parengti), į jos sudėtį įtraukiant Centrinės projektų valdymo agentūros, Viešųjų pirkimų tarnybos, asociacijos „Lietuvos keliai“, kitų suinteresuotų šalių atstovus; 3. Paprašyti LAKD pateikti svarbiausius spręstinus klausimus ir veiksmų planą su laiko grafikais ir aiškiomis atsakomybėmis 2023 metais. )

2022-07-28 valstybinio audito ataskaita Nr. VAE-7 ,,Klaipėdos jūrų uosto infrastruktūros valdymas''
(

​NUTARTA:

1. Pritarti valstybinio audito ataskaitai ir joje išdėstytoms rekomendacijoms;
2. Pritarti Susisiekimo ministerijos parengtam valstybės kontrolės rekomendacijų įgyvendinimo priemonių planui;
3. Pasiūlyti Susisiekimo ministerijai:
1. vykdyti nuolatinę valstybinio audito rekomendacijų, pateiktų VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, savalaikio ir tinkamo įgyvendinimo kontrolę;
2. nuolat informuoti komitetą apie valstybinio audito rekomendacijų, įskaitant rekomendacijas, pateiktas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, įgyvendinimo eigą.​

)

Dėl smulkus ir vidutinio verslo situacijos ir galimų pagalbos priemonių
(NUTARTA: Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai, taip pat Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai ruošiant paramos priemonių paketą visoms įmonėms, susiduriančiomis su sunkumais dėl energetikos kainų krizės karo Ukrainoje pasėkoje, rekomenduoti įtvirtinti šias paramos priemonių grupes: 1) mokesčių ir mokėjimų atidėjimas – priemonė taikyta covid pandemijos atveju ir trumpuoju laikotarpiu pasitvirtino kaip efektyvi paramos priemonė. Todėl energetikos kainų krizei veikiant visus sektorius, mokesčių ir mokėjimų atidėjimo paramos priemonė taikytina kaip įmanoma greičiau; 2) lengvatinės paskolos apyvartinėms lėšoms ir investicijoms – paskolos mažesnėmis nei rinkos palūkanomis turėtų būti taikomos ne tik investicijoms į atsinaujinančius energijos išteklius, bet ir apyvartinėms lėšoms visoms įmonėms, susiduriančiomis su sunkumais dėl energetikos kainų krizės, siekiant išsaugoti jų veiklą ir tuo pačiu jų kuriamas darbo vietas; 3) subsidijos – atsižvelgiant į kitų šalių praktiką, taip pat siekiant užtikrinti Lietuvos įmonių, susiduriančių su sunkumais dėl energetikos kainų krizės, veiklos tęstinumą bei konkurencingumą, siūlytina viešai išdiskutuoti, surasti kompromisus bei taikyti kompensacijas įmonių patiriamiems elektros kaštams. Taip pat siūlytina apsvarstyti galimybes taikyti prastovų kompensavimo mechanizmus įmonėms, susiduriančioms su sunkumais dėl energetikos kainų krizės; 4) mokestinės lengvatos – įvertinus galiojančios pridėtinės vertės mokesčio lengvatos poveikį apgyvendinimo bei maitinimo paslaugoms, taip pat atsižvelgus į paminėtų sektorių patiriamus energijos kaštus bei covid pandemijos tebejuntamas pasekmės, rekomenduotina pratęsti šiuo metu taikomą pridėtinės vertės mokesčio lengvatą apgyvendinimo paslaugoms, taip pat maitinimo paslaugoms. )