Socialinio meno projekto [NE] GYVENIMAS fotografijų paroda (SEIMO II RŪMŲ FOJE. LAISVAS ĮĖJIMAS)

2020 m. liepos 8 d. pranešimas žiniasklaidai

Liepos 8 d., trečiadienį, 13 val. Seimo II rūmų parodų galerijoje atveriama fotografijų paroda, kurioje užfiksuotos socialinio meno projekto [NE] GYVENIMAS akimirkos. Projektas įgyvendintas  Panevėžio pataisos namuose. Dailininkė, dailės terapeutė Vaida Virbalaitė chna grafika tapė kalinčių moterų sužalotas rankas. Visa ta užfiksavo fotografė Enrika Samulionytė

Paroda eksponuojama 2020 m. liepos 8 – 31 dienomis Seimo nario Eugenijaus Gentvilo iniciatyva. Įėjimas į Seimo II rūmų parodų galeriją laisvas.

Vaida Virbalaitė apie meno projektą:

„Šiandien noriu kalbėtis apie dailės galimybes gerinant žmonių psichoemocinę būklę.

Visata išgirdo mano norą – planavau kada nors sukurti įspūdingą fotosesiją su paprastomis moterimis visaip jas išdabinusi rožėmis ir bijūnais. Mane visada žavėjo efektingas žmonių stiliaus transformacijų įspūdis „IKI ir PO“. Tą mačiau dirbdama madų leidiniuose. Tik kad... ilgainiui supratau, jog ryškiausios transformacijos prasideda ne nuo paryškintų lūpų ar gražesnių apdarų, o nuo emocinio intelekto, savivertės bei sveiko mąstymo pozityvios dinamikos.

Nepaisant visko, Visata mano norą iščiūčiavo ir mestelėjo galimybę išmokti chna grafikos meno. Piešdama chna dažais prisiliečiau prie daug rankų. O tuo pat metu kūrybiniame procese išgyvenau ir daug intymių patyrimų, beveik nekvėpuojant, medituojant, atsiveriant, išsikalbant, išsidūsaujant... Pajutau, kad šis intymumas gali tapti terapine priemone, keliu į sužeistą širdį.

Moterys, kurioms piešiau gėles ant sužalotų rankų – ypatingos. Nukarūnuotos, nekarūnuotos, kitos net nežinančios, kad galėtų nešioti karūną. Jos kalba kita kalba, kitaip jaučia, kitaip mąsto ir svajoja – daug stipriau, emocionaliau, stichiškiau, dramatiškiau. Ir tai fiksuoja ant savo kūno. Tokiu būdu, kad net fiziškai skauda žiūrėti. Nėra burtų lazdelės išgydyti tuos randus. O širdis – juo labiau. Bet aš pabandžiau. Ir būsiu laiminga jei kada nors bent viena randuotų rankų savininkė pasakys: „Aš noriu gyventi labiau“.

Ši paroda [NE]GYVENIMAS — tai fotosesija su paprastomis moterimis, apie kurią kadaise svajojau. Tik turinys jos ne apie išorinį grožį.

Tai vaizdai apie balansavimą ant ribos. Apie neišsakytus žodžius ir jausmus. Apie beviltiškumą. Nesaugumą. Nebylų pagalbos šauksmą. Apie vidinių rezervų trūkumą. Apie iš kartos į kartą perduodamas traumas, kurias sunku suvokti, o išsakyti – dar sunkiau. Apie tai, kaip mes kartais jaučiamės ir kiek kartų norime savo gyvenimą pažymėti panašiu būdu. Apie žinomas ir nežinomas galimybes būti priimtais į gyvenimą, būti jam tinkamais. Apie baimes nepritapti, likti nemylimais. Apie viltį. Apie gyvenimą.

Pasaulyje jau seniai dailė naudojama terapijai – fizinės ar psichinės žmogaus sveikatos reabilitacijai. Pasaulinė Sveikatos Organizacija (PSO) 2019 m. lapkričio mėnesį oficialiai pripažino gydomąjį dailės, dailės terapijos poveikį.

Šie chna piešiniai –viena iš galimybių padėti sužeistai širdžiai žydėti iš naujo“.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė

Asta Markevičienė, tel. (8 5) 239 6202, el. p. [email protected]