Aleksandros Jacovskytės fotografijos darbų paroda „Vilniaus veidai“ (JUNGIAMOJI GALERIJA)

2020 m. rugsėjo 4 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo II ir III rūmus jungiančioje galerijoje rugsėjo 4–15 dienomis Seimo narės Levutės Staniuvienės iniciatyva eksponuojama Aleksandros Jacovskytės fotografijos darbų paroda „Vilniaus veidai“. Parodos kuratorė – Violeta Juškutė.

Nors A. Jacovskytė pirmiausiai žinoma kaip teatro dailininkė, sukūrusi scenografijų, kostiumų daugybei teatro, operos, baleto spektaklių tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, tačiau nuo studijų laikų ji fotografavo draugus, pažįstamus, šiaip žmones Vilniaus senamiestyje. Ilgainiui šios nuotraukos įgauna vis didesnę vertę – jose išliko senojo Vilniaus atmosfera, išnykusios miesto vietos, architektūros fragmentai, o taip pat daug garsių veidų, jų šypsenos, rimtis, prabėgusio laikmečio nuotaika. Fotografijų laikotarpis: 1963 – 1993 m.

Autorė apie save:

„Fotografavimas labai dažnai iš dalies būdavo bendravimo su žmonėmis forma. Žinoma, su draugais ir artimais žmonėmis buvo pakankamai lengva. Tik manyje vis tiek buvo kažin kokio perdėto delikatumo. Todėl fotografavimas buvo tarsi duoklė tiems žmonėms. Jų grožis buvo ryškus, negalėjau būti abejinga. Itin traukė ir fotografavimo, ir nuotraukos darymo procesas. [...] Pagal ano laiko supratimą, didelė dalis mano nuotraukų buvo laikomos ne itin techniškai gerai atliktos. Dabar ne visai ryškūs planai, keista šviesa, pilkumai ar sodrumai įgauna kitokią prasmę ir skambesį. Matyti didelio formato profesionalų darbai buvo idealūs. O mano visai kitokie. Kaip kadaise pasakė Gediminas Kavaliauskas – lyg Vilniaus senamiestis. [...] Norėjau fotografuoti žmones, kai jie yra tokie, kokius pažįstu, natūralūs. Man svarbu, kad net tie, kas pozuoja, išliktų savimi. Fotografavau dėl estetinių paskatų. Tai buvo pasąmoninė kompensacija to, ko aš galbūt nepadarau vaizduojamajame mene. Kadangi fotografija nėra mano specialybė, man čia buvo mažiau atsakomybės, daugiau laisvės. Vidinio laisvumo, kuris labai svarbus kūryboje apskritai.

Aleksandra Jacovskytė

Scenografė, grafikė, fotomenininkė.

Gimė 1945 m. Vilniuje, čia ir gyvena.

Fotografuoja nuo vaikystės, eksponuoja pradedant nuo 1964 m. padarytas nuotraukas.

1970 m. baigė grafikos ir scenografijos studijas LTSR valstybiniame dailės institute.

Nuo 1973 m. dalyvauja parodose.

Nuo 1981 m. kuria scenografiją, kostiumus Lietuvos bei užsienio teatrams, kino filmams.

Nuo 1994 m. dirba Gaono žydų muziejuje.

2009 m. apdovanota Auksiniu scenos kryžiumi.

Kūrinių yra Lietuvos ir užsienio muziejuose, privačiose kolekcijose.

Parodos

2013 m. fotografijų paroda Vilniaus veidai (1963–1993). Lietuvos Respublikos kultūros institutas, Varšuva; „Laiptų galerija“, Šiauliai; Kauno paveikslų galerija.

2012 m. fotografijų paroda Vilniaus veidai (1963–1993). Vilniaus dailės akademijos parodų salė „Titanikas“.

2007 m. Žmonės ir statulos fotografijose (su K. Jaroševaite). Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus.

2006 m. Piešiniai ir fotografijos (su K. Jaroševaite). Šiaulių dailės galerija.

2005 m. Kalendorius (su K. Jaroševaite). Galerija „Baroti“, Klaipėda.

Scenografija ir kostiumai

2014 m. M. Frisch, Biografija. Vaidinimas, kostiumai. Nacionalinis Kauno dramos teatras.

2014 m. I. Kalmanas, operetė Misteris X, kostiumai. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras.

2014 m. R. Tuminas (pagal G. Kanovičiaus knygas), Nusišypsok mums, Viešpatie, kostiumai. Valstybinis akademinis J. Vachtangovo teatras, Maskva.

2013 m. Peter Uray, Romeo ir Džiuljeta, kostiumai. Lietuvos rusų dramos teatras.

2012 m. R. Wagner, H. De Vlieger, Tristanas ir Izolda, kostiumai. Nacionalinis operos ir baleto teatras.

Daugiau apie parodos autorę skaitykite čia.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė

Asta Markevičienė, tel. (8 5) 239 6202, el. p. [email protected]