Loretos Kubiliūnienės tapybos ir keramikos darbų paroda „Kai širdy nebetelpa“ (SEIMO II RŪMAI, PRIE KAVINĖS)

2021 m. gegužės 10 d. pranešimas žiniasklaidai

2021 m. gegužės 10 – 28 dienomis Seimo II rūmų 1 aukšto galerijoje (prie kavinės) Seimo narės Guodos Burokienės iniciatyva eksponuojama Panevėžio rajono Ramygalos kultūros centro menininkės Loretos Kubiliūnienės tapybos ir keramikos darbų paroda „Kai širdy nebetelpa“.

Autorė apie save ir kūrybą:

Kiek save pamenu, tiek ir kuriu. Žmogus labai įdomus sutvėrimas, turintis didžiulį potencialą kurti ir griauti.

Gimiau Panevėžyje 1967 metų balandžio 29 d. Buvau pirmas vaikas, bet apsuptas jau paaugusių dėdžių ir tetos. Tai ir augau keistai, lepinama ir erzinama vyresniųjų ir pati būdama atsakinga už jaunesnes seseris ir brolį. Niekas labai su vaikais nesicackino, bet niekas ir netrukdė daryti ką nori. Daug sirgau, ligoninė buvo antrieji namai, todėl anksti išmokau skaityti. Istorijos nunešdavo iš tos baltos lovos ir lašelinių, leisdavo ištverti ilgus ligos mėnesius. Jau paauglystėje, ligoninėse turėjau galimybę piešti, lankstyti. Projektuodavau ištisus miestus, pasakas. Kažkaip anksti užaugau, aplink visada būdavo mažesnių, kurie pasiduodavo mano mokymams.

Baigiau tuometinį Panevėžio politechnikumą, metalo apdirbimo specialybę. Vėliau įgijau keramikės lipdytojos specialybę. Tik pradėjusi dirbti Ramygalos kultūros centre, įstojau į Panevėžio kolegiją ir pabaigiau muzikos pedagogikos studijas. Na, muzikė nesu, bet pedagogė tai tikrai iš prigimties. Daug mokiausi ir mokausi savarankiškai. Esu smalsi, visada įdomu sužinoti, kaip viena ar kita padaryta arba ką galima padaryti kitaip. Tai padeda kultūriniame darbe. Kūrybai savo malonumui ar tobulėjimui laiko beveik nelieka. Mano gyvenimas buvo pilnas įtampų, gerų ir nelabai emocijų, tik niekada nebuvo ramus. Labai myliu savo darbą, bet jis niekada netelpa į normalaus darbo valandas ar rėmus, jis nesibaigia uždarius kabineto duris, ar nusilenkus žiūrovui. Viską perleidžiame per širdį ir jokie patarimai atsiriboti, streso valdymo kursai čia nepadeda. Nes suvaldytos emocijos nepasiekia žiūrovo, o jei nepasiekia, tai reiškia ne taip dirbame.

Ir kai jau būni visas perpildytas, kai širdis užspaudžia plaučius ir tiesiog nebegali įkvėpti, ieškai kaip tai iškrauti. Vieni griauna, kiti kuria. Aš pasirinkau kurti.

Daugiau informacijos:

Informacijos ir komunikacijos departamento

Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė

Asta Markevičienė, tel. (8 5) 239 6202, el. p. [email protected]