Tapybos studijos „Antaniniai obuoliai“ narių paveikslų paroda „Tapybos sujungti“ (III RŪMŲ GALERIJA)

2021 m. lapkričio 3 d., pranešimas žiniasklaidai

2021 m. lapkričio 3–17 dienomis Seimo III rūmų galerijoje Seimo narės Guodos Burokienės iniciatyva eksponuojama Kauno dailininko Antano Obcarsko tapybos studijos „Antaniniai obuoliai“ narių paveikslų paroda „Tapybos sujungti“.

Dailininko Antano Obcarsko kūrybinėse dirbtuvėse nuo 2013 m. rudens sėkmingai gyvuojanti „Antaninių obuolių“ studija mini aštuonerių metų sukaktį.

Sakoma, jog kai mokinys subręsta jis visada sutinka savo Mokytoją. Taip greičiausiai atsitiko ir pirmiesiems studijos nariams, kuriuos A. Obcarskas šiandien vadina kolegomis. Apskritai, ši nuostata, požiūris – ir yra studijos sėkmė bei unikalumas. Pirmieji dešimt, o šiandien penkiolika tapytojų turi ne tik raktus nuo studijos ir visada gali ateiti kaip į savo namus, bet ir negęstančią tapybos aistrą, kurios nesunaikina nei darbai nei kasdienė rutina. Atvirkščiai – aistra tapybai kasdienius rūpesčius nukelia į kitą dimensiją, suteikia kūrybinį išsipildymą.

„Antaninių obuolių“ studijos menininkai ne tik tapo, bendrauja (tai yra tikrų tikriausia bendruomenė, beje, gana uždara, į ją patekti nėra lengva), bet ir nuolat rengia plenerus užsienyje (Švedijoje, Austrijoje, Indijoje) bei Lietuvoje, į juos pasikviesdami garsius dailininkus (pavyzdžiui, tapytoją ir parodų kuratorę Bosuk Lee iš Pietų Korėjos ar legendinį Vytą Sakalą iš JAV), rengia parodas ir kaip visi, kurie atrado savo kelią – siekia aukštumų. Pažymėtina ir altruistinė studijos veikla – parodos, skirtos labdarai.

„Antaniniai obuoliai“ studijos nariai susitinka su kitų sričių menininkais, rašytojais, aktoriais, psichologais, domisi dailės naujienomis ir vieni toliau, kiti greičiau, treti sunkiau arba džiaugsmingiau rieda nuo obels – tapytojo Antano Obcarsko – kad surastų individualias išraiškos priemones, savo išgyvenimų užrašymo (tapymo) būdus ir savąjį žiūrovą.

Taigi – aštuoneri metai, daug ar mažai? Žvelgiant į „Antaninių obuolių“ darbus, dažnai atrodo, jog gana daug, kita vertus, mėginant įvertinti potencialą – dar visai mažai, dar yra didžiulės galimybės augti, o jos visada yra, kai nei spalvas skenuojantis žvilgsnis, nei laikanti teptuką ranka nėra pavargusi. Ir širdis talpi – imanti bei duodanti, atvira nuostabai: gyvenimas gali būti kaip tapyba (bei atvirkščiai) ir jį galima nutapyti.

Daugiau informacijos:

Informacijos ir komunikacijos departamento

Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė

Asta Markevičienė, tel. (8 5) 239 6202, el. p. [email protected]