Menininko Alex Kochan grafikos darbų paroda „Kodėl norėčiau būti šuo?“ (SEIMO II RŪMAI, prie kavinės)

2022 m. liepos 11 d., pranešimas žiniasklaidai

2022 m. liepos 11–25 dienomis Seimo II rūmų parodų galerijoje prie kavinės Seimo nario Tomo Tomilino iniciatyva eksponuojama menininko Alex Kochan grafikos darbų paroda „Kodėl norėčiau būti šuo?“. Parodos pristatymo renginys – liepos 12 d. 13 val.

Alex Kochan – menininkas ir aktyvistas, studijuojantis grafiką Vilniaus dailės akademijoje. Alex yra aktyvus Lietuvos LGBTQ+ bendruomenės dalyvis, prisidėjęs prie 2021 m. vykusio Kaunas Pride organizavimo, translyčių žmonių teisių asociacijos Trans Autonomija įkūrimo. Parodoje pristatomų kūrinių pagrindą sudaro Alex Kochan 2021 m. baigiamojo Vilniaus dailės akademijos bakalauro projekto darbai. Dauguma parodos kūrinių yra Alex Kochan studijų Vilniaus dailės akademijoje meninio tyrimo dalis, kuriame ieškoma sąsajų tarp nežmoniško vaizdo ir nenormatyvinės lyties bei seksualumo apraiškų. Nesusispratimai, paradoksai, įvairios visuomenėje pasireiškiančios marginalizavimo patirtys paverčiamos į savitą gyvūnėlių ir simbolių kalbą. Sąsajų tarp žvėriško ar velniško vaizdo ir įvairių lyties bei seksualumo apraiškų paieškoje pasitelkiamos įvairios grafikos technikos, kaip, pavyzdžiui, giliaspaudė, šilkografija ar iliustracija.

Parodos ir vieno iš kūrinių pavadinimas „Kodėl norėčiau būti šuo?“ atspindi paradoksalų reiškinį, kai susidaro įspūdis, jog šunys gauna daugiau pagarbos ir rūpesčio nei žmonės iš pažeidžiamų visuomenės grupių. Pasak menininko, atrodytų, kad žmogus turėtų geriau suprasti žmogų ir jo poreikius būti oriu ir laisvu individu, bet yra atvirkščiai. Deja, pažvelgus į LGBTQ+ teisių kontekstą Lietuvoje, to supratimo vis dar pasigendame. „Norėčiau būti šuo, nes nereikėtų aiškintis dėl savo lyties, kreipinių ir vardo. Norėčiau būti šuo, gal koks pudelis, nes tokiu atveju šeimininkas pasirūpintų manimi ir kovotų už mano bei kitų šunų teises. Norėčiau būti šuo, nes daugybė žmonių dar negyvena oraus gyvenimo“, – sako menininkas.

Pasak autoriaus, parodoje pristatomuose darbuose viazduojamos įvairios būtybės, pasitelkiami mitai ir savotiški ritualai. Personažai lyg simboliai: vienaragis – kaip laisvė ir kitoniškumas, juokdarys – kaip tai, kuo dažnai paverčiama LGBT+ bendruomenė homofobų akyse, kiti – įvairios lyties ir seksualumo raiškos. Čia svarbus ir bendruomeniškumo aspektas. Jis atsiskleidžia ne tik per bendrai patiriamą priespaudą, bet ir kaip įgalinantis bei išlaisvinantis būvis.

„Savo kūryboje atsispiriu nuo savo, kaip translyčio žmogaus, gyvenimiškų patirčių ir pastebėjimų apie lytį ir LGBT+ bendruomenės veikimą sociume. Nors viena pamatinių mano kūrybos priežasčių yra diskriminacija, aš vis tiek nevengiu ironijos ir žaidimo su mane demonizuojančiais balsais, manąją tapatybę lyginančiais su absurdiškais demonų ar žvėrių įvaizdžiais, – sako Alex Kochan. – Darbuose įkūniju įvairius paradoksus – šilkografijos, kuriose personažai šoka tamsoje, o dienai atėjus ši erdvė tampa spyglių pilna pieva, kalba apie tai, kad paprastai naktis ar tamsa nėra asocijuojama su saugumu, tačiau LGBT+ žmonėms ji dažnai tampa saugia prieglauda bendrauti ir švęsti. Laisvė tampa įmanoma tik užslėptose ar pogrindinėse vietose tamsiuoju paros metu, o būti šviesoje reiškia būti matomu ir pažeidžiamu.“

Daugiau informacijos:

Informacijos ir komunikacijos departamento

Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė

Asta Markevičienė, tel. (8 5) 239 6202, el. p. [email protected]