Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Visuomenei ir žiniasklaidai

Seime rengiama konferencija „NATO valstybių vadovų susitikimas Vilniuje: iššūkiai ir galimybės Lietuvai“

2023 m. sausio 18 d. pranešimas žiniasklaidai 

 

Sausio 19 d. ketvirtadienį, 9 val., Seimo Konstitucijos salėje vyks konferencija „NATO valstybių vadovų susitikimas Vilniuje: iššūkiai ir galimybės Lietuvai“.

Rusijos pradėto neišprovokuoto ir beprasmio karo prieš Ukrainą kontekste vyksta svarbūs geopolitiniai, tarptautinio saugumo ir užsienio politikos pokyčiai. Vakaruose suprasta, kad Vidurio ir Rytų Europos valstybės buvo teisios dėl nuolatinės Rusijos grėsmės ne tik regionui, bet ir visam Europos kontinentui bei pasaulinei taikai. Po Švedijos ir Suomijos apsisprendimo tapti NATO nariais, Šiaurės Atlanto sutarties organizacija tapo dominuojančia galia Baltijos jūros regione. Karas Ukrainoje liudija, kad, nors Rusija yra silpna ir dėl pradėto karo bei Vakarų valstybių sankcijų  toliau silpsta, į jos gąsdinimus dėl strateginio ar taktinio branduolinio ginklo panaudojimo negali būti žiūrima atmestinai. Ukrainai su sąjungininkų pagalba atsikovojant savo teritorijas, kyla pagrįstų svarstymų ne tik dėl jos ateities ir narystės NATO, bet ir dėl naujos pasaulinės saugumo tvarkos būtinybės.

Atsižvelgiant į visa tai, kyla esminiai klausimai: kokios turėtų būti Lietuvos politinės siekiamybės  NATO viršūnių susitikime Vilniuje ir kaip jas realizuoti per likusį laiką?

Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl 1949 m. buvo sukurta Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija – SSRS imperializmo stabdymas. Po Antrojo pasaulinio karo Ukraina tapo pirmąja valstybe, kuri kovos lauke sustabdė Rusijos imperines ambicijas žemyne. Todėl labai svarbu nekartoti 2008 m. Bukarešto istorinės klaidos, kai buvo nepritarta Ukrainos ir Sakartvelo Narystės veiksmų plano suteikimui. Ukrainai demonstruojant neprilygstamą drąsą, laikas NATO aljansui priimti politinės drąsos reikalaujančius sprendimus. Kokie jie galėtų būti, kad jiems pritartų visos trisdešimt NATO valstybių, – klausimas išlieka atviras. Tačiau svarbu tai, kad ukrainiečiai įrodė, jog „Putino faktorius“ nebėra aktualus NATO priimant sprendimui dėl Aljanso plėtros.

Sausio 19 d. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos, Užsienio reikalų komitetų bei Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje organizuojamos konferencijos tikslas yra ruošiantis NATO viršūnių susitikimui, 2023 m. liepos 11–12 dienomis vyksiančiam Vilniuje, atrasti konceptualų pagrindą, argumentus tarptautinėje politinėje ir diplomatinėje veikloje, kurie geriausiai atlieptų Lietuvos nacionalinius, regiono ir Europos kontinento interesus.

Konferencijos dalyvius ir svečius sveikins Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, įžanginį žodį tars Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje pirmininkas Audronius Ažubalis. Dviejų dalių konferencijos diskusijose dalyvaus atsakingi valstybės pareigūnai ir kariuomenės atstovai, Seimo frakcijų deleguoti politikai ir Seimo komitetų nariai, tarptautinių santykių ir saugumo ekspertai bei aktyvūs visuomenės veikėjai.

Atkreipiame žiniasklaidos dėmesį, kad konferencija nebus transliuojama, o jos metu vyksiančioms diskusijoms ir pasisakymams taikoma „Chatham House“ taisyklė. Oficialūs komentarai žiniasklaidai bus teikiami programoje numatytos pertraukos metu.

PROGRAMA

 

Daugiau informacijos:

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėjas

Justas Gaidys, tel. 8 5239 6772, el. p. [email protected]

       Naujausi pakeitimai - 2023-01-18 18:26
       Rūta Mensonaitė