Parlamentarė Meilės dienos proga kviečia išlaisvinti gyvūnus nuo grandinių

2023 m. vasario 13 d. pranešimas žiniasklaidai 

Praėję Gyvūnų gerovės metai atnešė prasmingų permainų gyvūnų teisių srityje, tačiau liko dar daug rimtų iššūkių. Vienas iš jų – gyvūnų suvaržymas, sukeliant jiems fizinę ir emocinę kančią.

Šunų rišimas prie grandinės ir arklių pančiojimas Lietuvoje yra vis dar plačiai paplitusios praktikos. Daugelyje Vakarų valstybių toks elgesys yra laikomas žiauriu elgesiu su gyvūnu ir yra draudžiamas.

Norėdama atrasti reikalingus sprendimus, Seimo Laisvės frakcijos narė Ieva Pakarklytė  kviečia į du renginius, skirtus gyvūnų gerovės aktualijoms aptarti.

Vasario 14 d., antradienį, 10 val. Seimo K. Antanavičiaus salėje (III  r.) vyks pirmoji diskusija „Jei myli, paleisk“, kurios metu bus aptariami galimi šunų rišimo ir arklių pančiojimo sprendimo būdai bei kitų šalių gerosios praktikos.

„Jei šuo visą gyvenimą praleidžia pririštas prie būdos, tai ne gyvenimas, tai kankinanti egzistencija. Šunų rišimas prie grandinės yra ypač žalingas gyvūno sveikatai. Pririštas prie būdos šuo yra traumuojamas tiek fiziškai, tiek psichologiškai: apribotas judėjimas sukelia sąnarių problemas ir stuburo pažeidimus, grandinės neretai net įauga į odą, atsiranda negyjančios žaizdos, taip pat šuo tampa baikštus, nepasitiki žmonėmis, o tai gali peraugti į pyktį ir agresiją.

Šuo yra gyvas, jaučiantis padaras, sociali būtybė, kuriai būtina tyrinėti aplinką, bendrauti su žmonėmis“, – sako parlamentarė I. Pakarklytė.

Arklių pančiojimo praktika, anot parlamentarės, deja, bet Lietuvoje yra vis dar labai dažna. Arklio kojos yra supančiojamos dėl žmogaus patogumo, tačiau gyvūnas dėl to gali patirti traumas, jam gali būti sužaloti sąnariai, ilgainiui jis gali tapti luošas.

Vasario 15 d., trečiadienį, 10 val. Seimo III rūmų 218 B salėje vyks diskusija „Nelaisvėje Lietuvoje laikomų laukinių gyvūnų problemos ir sprendimai“.

Dar viena gyvūnų gerovės ir teisių problema – laukinių gyvūnų laikymas. Lietuvoje zoologijos soduose laikomi tūkstančiai laukinių gyvūnų. Didžioji dalis jų – nevietinės, egzotinės laukinių gyvūnų rūšys, kurios negyvena mūsų šalyje.

„Zoologijos sodai laiko egzotinius gyvūnus, prisidengdami nykstančių rūšių apsauga ir visuomenės švietimu. Tačiau, to niekaip nepagrindžia įrodymais. Nevykdomi jokie moksliniai tyrimai, nėra aišku, apie ką šviečiama visuomenė, matanti laukinius gyvūnus skurdžiose sąlygose ir nelaisvėje. Tokiu būdu vykdoma netgi priešinga veikla – visuomenė įtikinama, kad laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus yra norma, ir nesupranta, kodėl juos reikia saugoti ne narvuose, o gamtoje.

Lietuvos visuomenė mato tik egzotinius gyvūnus, dėl to neturi jokių žinių apie Lietuvos gamtosaugines problemas ir kokių veiksmų reikia, kad Lietuvoje gyvenančios laukinių gyvūnų rūšys būtų išsaugotos“, – teigia nevyriausybinės gyvūnų apsaugos ir teisių organizacijos GATO vadovė Brigita Kymantaitė.

Pasak Seimo narės I. Pakarklytės, šią problemą taip pat būtina kuo greičiau spręsti, todėl antroji renginių ciklo dalis vasario 15 d. bus skirta poveikio priemonėms, pokyčių įgyvendinimui ir kitiems svarbiems aspektams, susijusiems su laukinių gyvūnų laikymu, aptarti.

„Diskusijos metu iš įvairių vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų atstovų sieksime sužinoti apie Lietuvos gamtosaugines problemas ir kokių veiksmų reikia, kad šalyje gyvenančios laukinių gyvūnų rūšys būtų išsaugotos“, – tikino renginių iniciatorė Seimo narė I. Pakarklytė.

Renginius bus galima stebėti Seimo „YouTube“ paskyroje „Atviras Seimas“.   

Vasario 14 d. renginys

Vasario 15 d. renginys

Daugiau informacijos:

Seimo Laisvės frakcijos atstovė spaudai

Aurelija Karaliūtė-Kamičaitė, Mob. 8 638 61 646, el. p. [email protected]