Benjamino Jenčiaus paroda „Akvatorija” (II rūmai, prie kavinės)

2023 m. balandžio 24 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Balandžio 24 d. – gegužės 8 d. Seimo II rūmų parodų galerijoje (prie kavinės) Seimo nario Roberto Šarknicko iniciatyva eksponuojama Benjamino Jenčiaus paroda „Akvatorija”. Parodos pristatymo renginys vyks balandžio 27 d. 13.30 val., jame pasirodys folklorinis ansamblis „Žvangucis“ (vad. Jūratė Fedaravičienė).

„Dailininko, vieno iš ekspresyviausių akvarelės technikos virtuozų Lietuvoje, Benjamino Jenčiaus (g. 1951) darbų paroda „Akvatorija“ kviečia pažvelgti į užburiantį, slėpiningą, iš spalvų ir vandens simbiozės gimusį pasaulį.

Kodėl „Akvatorija“? Dailininko atsakymas lakoniškas: „Tai vieta, iš kurios laivai eina į jūrą“. Kad stebėtojui būtų aiškiau, akvatorija (lot. „aqua“ – vanduo; „territorium“ – teritorija)  – tai vandens paviršiaus plotas, apsaugotas nuo bangavimo, vėjo ir audrų, skirtas laivams įplaukti, stovėti, laivams statyti ir remontuoti bei jiems išplaukti. „Akvatorija“ – tai tarsi aliuzija į saugų užutekį, vietą, kurioje gimsta ir dailininko B. Jenčiaus akvarelės – į studiją Alytuje, pro kurios langus šviesokaitos žaisme atsiveria nepailstanti Nemuno tėkmė. Šiame prieglobstyje dailininko tikrovė tarsi ištirpsta.

„Akvatorija“ – tai tyki prieiga, kurioje išsiblaškęs kūrėjo protas nurimsta ir vyksta pasirengimas naujai kūrybinei kelionei. Šioje erdvėje, kaip ir laivams sugrįžus iš kelionės, taip ir menininko sieloje vyksta remontas ir apsivalymas, spalvomis išsprogstantis į bekraščius vandenynus.

Ką savo paveiksluose dailininkas užkodavo? Vanduo, pamatinė akvarelės technikos dalis, dailininko kūryboje turi ir simbolinę, iš kolektyvinės atminties kilusią reikšmę. Vanduo, kuris gali būti visoks – ramus, putojantis, krioklingas, kietas ir sustingęs – tai gyvybė, visos kūrinijos pradžių pradžia. Todėl ir savo paveiksluose dailininkas B. Jenčius kalba apie viską. O viskas, žvelgiant filosofiškai, – tai iliuzoriniai jausmai bei emocijos, kurie nuspalvina kasdienybės įvykius. Todėl stebėtojas, žvelgdamas į dailininko akvareles, yra laisvas savaip interpretuoti, įžvelgti ir atrasti individualias semantines reikšmes. Akvarelėse – jautrios kūrėjo sielos, nesišvaistančios žodžiais, atspindžiai. Teptukas, kartonas, vanduo ir dažai – priemonės, kuriomis žongliruodamas dailininkas B. Jenčius komunikuoja su pasauliu apie sielos užkaboriuose pasislėpusius demonus ir švytinčius apsireiškimus. Toji iš akvarelių sklindanti misticizmo kupina šviesa – kaip siekiamybė atšiaurių vandenų blaškomo laivo.

Dailininko akvarelėse, atsiremiant į savitą tikrovės interpretaciją, pabrėžiamas romantizuotas, svajingas lyrinis pradas. Tapymas, kurio metu jausminio pasaulio viražams yra suteikiamas regimasis pavidalas, – anot B. Jenčiaus, kaip ir pats gyvenimas, tėra žaidimas“.

                                                                                                                                                                                                                                                     Lina Valaitytė

Daugiau informacijos:

Informacijos ir komunikacijos departamento

Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė

Asta Markevičienė, tel. (8 5) 239 6202, el. p. [email protected]