Fotografijų paroda „Lauksargiai – Mažosios Lietuvos lopinėlis: praeitis ir dabartis“ (II r. laisvas įėjimas nuo upės pusės)

2023 m. birželio 7 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Birželio 7–21 dienomis Seimo II rūmų galerijoje (laisvas įėjimas nuo upės pusės) Seimo narės Aušrinės Norkienės iniciatyva eksponuojama fotografijų paroda „Lauksargiai – Mažosios Lietuvos lopinėlis: praeitis ir dabartis“.

Lauksargiai – nedidelis miestelis Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje, prie Tilžės-Tauragės plento. Gyvenvietė kūrėsi prie pat Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Vokiečių ordino valstybinės sienos. Daugiau nei penketą šimtmečių nuo 1422 m. iki 1923 m. čia ėjo tarpvalstybinė siena. Po 1944 m. ji liko tik riba tarp dviejų etnokultūrinių regionų – Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos. Seniausias šaltinis, kuriame matomas Lauksargių vardas – 1665 m. sudarytas Ragainės apskrities žemėlapis. 1785 m. apylinkės centras tuo metu buvo gretimi Kalėnai, per kuriuos vingiavo senasis kelias iš Tilžės į Tauragę. 1832 m. nutiestas naujasis Tilžės-Tauragės plentas ėjo per Lauksargius. Lauksargiškiai daugiausia pelnėsi iš pasienio prekybos ir pravažiuojančiųjų plentu aptarnavimo. Spaudos draudimo metais per Lauksargių pasienio postą buvo slapčia gabenami leidiniai lotyniškais spaudmenimis. Per Lauksargių muitinę ėjo pagrindiniai knygnešių keliai.

Tikėtina, kad Lauksargių gyvenvietės vardas susijęs su skalvių dievybės, dirbamų laukų saugotojo Lauksargio vardu. Atvykę į Lauksargius susipažintumėte su vokišku kultūros palikimu: čia išlikusi evangelikų liuteronų bažnyčia, geležinkelio stoties pastatų kompleksas ir kt. Praūžus II pasauliniam karui, miestelyje įsteigtas Lauksargių apylinkės centras, o dabar čia Tauragės rajono Lauksargių seniūnija, jungianti 15 kaimų. Lauksargių seniūnija – vienintelė Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje seniūnija, priklausanti Mažajai Lietuvai.

Šia paroda norima suteikti daugiau informacijos apie Lauksargių istoriją. Šios fotografijos papildo istorinius duomenis apie Lauksargius. Yra tokių unikalių fotografijų, kuriose užfiksuota ir dėmesio verta vieta Lauksargiuose – evangelikų liuteronų bažnyčia, pastatyta 1887 m. Dabartinė istorinė architektūra, kaip įprasta šiam kraštui, iš ilgaamžių raudonų plytų. Interjeras – santūrus ir kuklus, išsiskiria tik meistriškai įrengtos medinės lubos. Bažnyčios šventoriuje – I pasauliniame kare žuvusių karių kapinės. Be bažnyčios, Lauksargių senovę primena XX a. pradžioje statytas geležinkelio stoties kompleksas. Pagrindinis pastatas – dviaukštis, sumūrytas iš raudonų plytų, išraiškingos, Mažajai Lietuvai būdingos architektūros. Pagal tiesioginę paskirtį stotis naudota iki jos uždarymo 1992 m. Šalimais yra dar du panašios išvaizdos geležinkeliečių namai. Dabar jie stovi tylūs, bet akmens grįsta aikštelė stoties prieigose primena, kad seniau čia šurmuliavo minia žmonių.

Parodos sudarytojas – fotografas Renaldas Malychas.

Daugiau informacijos:

Informacijos ir komunikacijos departamento

Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė

Asta Markevičienė, tel. (8 5) 239 6202, el. p. [email protected]