Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Visuomenei ir žiniasklaidai

Iki 2050-ųjų net iki 32 tūkst. demencijos susirgimų Lietuvoje galėtų būti išvengta ar pavėlinta. Ar jau metas nacionalinei demencijos strategijai?

č023 m. rugsėjo 19 d. pranešimas žiniasklaidai

 

Minint pasaulinį Alzheimerio ligos mėnesį, rugsėjo 22 d., penktadienį, 10 val. Seimo Konstitucijos salėje (I rūmai) organizuojama apskritojo stalo diskusija „Demencija – niekieno klausimas: ar jau metas nacionalinei demencijos strategijai?“. Renginį organizuoja asociacija „Demencija Lietuvoje“, renginio globėja Seimo narė Monika Ošmianskienė.

Kodėl demencija – niekieno klausimas? Dėl to, kad žmogus, kuriam reikalingos paslaugos nėra tas, kuris atstovautų save ir savo poreikius, o pagalba jam nėra aiškiai reglamentuota. Šiandien apie ligos patirtį ir su sergančiojo priežiūra susijusius iššūkius kalba ne pacientas, o pervargę globėjai. Ir jų požiūris aiškus – sprendimų priėmėjai iki šiol nėra įlipę į žmogaus, kuris susidūrė su šia būkle, batus. Demencija kaip sindromas vystosi individualiai, reikalingas individualus priėmimas, įtariant, diagnozuojant, į priežiūrą įtraukiant ir rengiant šeimos narius, nuo kurių iš esmės priklauso sergančiojo asmens gerovė. Institucijos, priimančios sprendimus šiais klausimais, remiasi į esamą sistemą ir jos korekcijas: vienos jų kompetencijoje – įtarimo, diagnozavimo, simptominio gydymo, paliatyvios slaugos klausimai, kitos – socialinės paslaugos. O kur dar klausimai susiję su neveiksnumo nustatymu, globa, pažintinių funkcijų stiprinimu, žmogaus teisėmis ir t. t. Šiandienės priežiūros demenciją turintiems asmenims centre yra sistema, o ne sergantysis ar perdegę jo artimieji.

„Nėra gyvenimo su demencija“ dalijasi dažnas savo artimąjį globojantis žmogus, reflektuodamas į iššūkius, su kuriais tenka susidurti. Demencija yra neišvengiamas kiekvienos visuomenės iššūkis. Pažangioje Europos Sąjungos valstybėje, kokia laikome Lietuvą, yra nedovanotina, ne tik, kad globojantys demenciją turinčius asmenis itin dažnai jaučiasi neviltyje, bet taip pat, kad nėra veiksmų plano mažinti demencijos riziką“, – situaciją komentuoja asociacijos „Demencija Lietuvoje” vadovė Ieva Petkutė.

Strategija – priemonė atliepti demencijos klausimo kompleksiškumą, didėjančius su demencija susijusius socialinius, ekonominius ir sveikatos iššūkius. Vienas jų – Lietuvos piliečių apsauga nuo demencijos rizikos: prognozuojama, kad iki 2050 m. Lietuvoje gyvens daugiau nei 81 tūkst. žmonių, turinčių demenciją. Asociacija „Demencija Lietuvoje“ ir „Alzheimer's Disease International“ teigia, kad daugiau nei 32 tūkst. arba 40 proc. numatytų demencijos atvejų būtų galima pavėlinti arba net jų išvengti, atliepus 12 rizikos veiksnių.

 „Demencijos rizikos mažinimas yra vykdomas ne tuomet, kai pasireiškia simptomai. Turime stiprinti Lietuvos piliečių atsparumą ir galvos smegenų sveikatą viso gyvenimo cikle, turėti veiksmų planą padėti rizikos grupėse esantiems asmenims, gerinti paslaugų kokybę ir prieinamumą su demencija susidūrusiems“, – sako I. Petkutė.

Strategija, kaip skelbia Pasaulio sveikatos organizacija, yra sprendimų šioje temoje planas, taip pat apimtų veiksmus kovoti su stigma visuomenėje ir klaidingu demencijos sindromo tapatinimu su įprastu senėjimu, skatinti ankstyvąją diagnostiką, plėtoti pagalbos ir paramos priemones globojantiems ir įtraukti juos į asmenų priežiūros proceso planavimą ir įgyvendinimą, vykdyti tyrimus ir stebėseną.

„Asociacijos „Demencija Lietuvoje“ peticijos „Dėl nacionalinės demencijos strategijos“ palaikymas ne vien tarp globojančiųjų, bet ir šioje srityje dirbančių specialistų rodo, kad demencija yra visuomenės sveikatos problema. Lietuvos valdžios institucijų ryžtas ją spręsti būtų svari rūpesčio savo piliečiais išraiška“, – sako Seimo narė, apskritojo stalo diskusijos renginio globėja Monika Ošmianskienė.

Šiuo metu su demencija susijusiose srityse yra spragų, kurios apžvelgtos asociacijos „Demencija Lietuvoje“ projekte „Demencijos strategijos link: situacijos analizė ir informuotumo didinimas“ (Projektas yra Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo EEE finansinio mechanizmo lėšomis, dalis).     

 „Globėjai, kuriems šiuo metu tenka pagrindinė demenciją turinčiųjų asmenų priežiūros atsakomybė nesulaukia tinkamos pagalbos ir palaikymo“, – pažymi asociacijos „Demencija Lietuvoje“ valdybos narė, mamos, turinčios demenciją, globėja Sonata Mačiulskytė.

Asociacija „Demencija Lietuvoje“ ragina Lietuvą parengti demencijos strategiją. 

Programa

Registracija į renginį: https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=37172&p2=3445

 

Renginio spaudos konferencija vyks rugsėjo 21 d. 9.00–9.30 val. Seimo Spaudos konferencijų salėje (II rūmai).

 

Susipažinkite su kalbėjimo apie demenciją gairėmis: https://demencijalietuvoje.org/wp-content/uploads/2021/04/WHO-infografikas.pdf

 

 

 

 

Daugiau informacijos:

Seimo narė, Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė

Monika Ošmianskienė, tel. (8 5) 239 6675, el. p. [email protected]

       Naujausi pakeitimai - 2023-09-19 16:03
       Rūta Mensonaitė