Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Visuomenei ir žiniasklaidai

Seime – apskritojo stalo diskusija dėl mažosios vietos savivaldos subjektų sudarymo ir veiklos teisinio reglamentavimo tobulinimo

2023 m. spalio 10 d. pranešimas žiniasklaidai

 

Spalio 11 d., trečiadienį, 13 val. Seimo 218 B salėje (III rūmai) Seimo Pilietinio dalyvavimo ir skatinimo laikinoji grupė (toliau – Seimo laikinoji grupė) inicijuoja apskritojo stalo diskusiją, skirtą aptarti galimybes tobulinti mažosios vietos savivaldos subjektų sudarymo ir veiklos teisinį reglamentavimą. Diskutuoti pakviesti Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nariai, Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos, Lietuvos vietos bendruomeninių organizacijų sąjungos, Lietuvos nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Siekiant, kad diskusija vyktų kryptingai, aukščiau minėtų organizacijų atstovams buvo pateikti iš anksto suformuluoti klausimai: a) dėl išplėstinių seniūnaičių sueigų pertvarkymo į seniūnijų tarybas, kurios 2024–2027 m. laikotarpiu būtų sudaromos  iš renkamų seniūnaičių ir bendruomeninių organizacijų deleguotų atstovų, o nuo 2027 m. – būtų renkamos iš seniūnijų gyventojų, b) dėl seniūnijų tarybų įgaliojimų ir jų priimamų sprendimų „svorio“, c) dėl savivaldybės biudžeto asignavimų seniūnijų funkcijoms vykdyti planavimo, atsižvelgiant į seniūnijų veiklos išlaidas lemiančius objektyvius kriterijus, o nuo 2027 m. – perėjimo prie seniūnijų veiklos programų, kaip pagrindinio seniūnijų veiklos ir finansavimo dokumento, d) dėl dalyvaujamojo biudžeto priemonės pritaikymo naudoti ne tik savivaldybės, bet ir seniūnijos lygiu, e) dėl seniūnijos, seniūno, seniūnaičio veiklą reglamentuojančių dokumentų skelbimo savivaldybės interneto svetainėje, siekiant didesnio jų veiklos viešumo ir skaidrumo, vietos gyventojų įsitraukimo į vietos reikalų tvarkymą.

Naudinga priminti ir prisiminti, kad 2022 m. lapkričio 14 d. ta pati Seimo laikinoji grupė Seime organizavo konferenciją, kurioje dalyvavo Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto ir šios Seimo laikinosios grupės nariai, Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos ir Nacionalinės bendruomeninių organizacijų tarybos atstovai, seniūnai, seniūnaičiai, bendruomeninių organizacijų, akademinės bendruomenės atstovai. Šios konferencijos metu buvo ne tik apibrėžta mažosios vietos savivaldos teorinė samprata ir mažosios vietos savivaldos subjektų sistemos sudėtis, išsamiai atskleista mažosios vietos savivaldos subjektų raida laikotarpiu nuo 1995 m. iki šių dienų, bet ir aptarti mažosios vietos savivaldos subjektams ir jų veiklai aktualūs klausimai, tiek laikotarpiu iki, tiek ir laikotarpiu po 2023 m. balandžio 1 d., kai įsigaliojo naujos redakcijos Vietos savivaldos įstatymas, įtvirtinantis naują savivaldos modelį su tiesiogiai renkamu meru (savivaldybės vykdomąja institucija).

Mažoji vietos savivalda – tai visuma tam tikrais ryšiais susijusių subjektų (darinių), kurie yra sudaromi ar susidaro, kai vietos savivaldybėje yra vykdoma vidinė decentralizacija ar / ir valstybės teritorijos administracinio vieneto bendruomenei Konstitucijos laiduota savivaldos teisė yra įgyvendinama dalyvaujamosios demokratijos būdu, ir šių subjektų (darinių) veikla, tvarkant vietos reikalus, jiems nustatytos kompetencijos ribose.

Mažosios vietos savivaldos subjektų sistemos sudėtis:

1. seniūnija ir seniūnas

2. seniūnaitijos (gyvenamosios vietovės) bendruomenė

3. seniūnaitis

4. bendruomeninė organizacija, kitos nevyriausybinės organizacijos

5. seniūnaičių sueiga ir seniūnaičių išplėstinė sueiga

6. savivaldybės tarybos Bendruomeninių organizacijų taryba

Konferencijos metu buvo pripažinta, kad mažosios vietos savivaldos subjektų sudarymo, veiklos ir santykių su savivaldybių institucijomis srityje dar egzistuoja nemažai problemų ir neišnaudotų galimybių. Vienoms problemoms spręsti ir galimybėms realizuoti tinkamiausios galėtų būti teisinės, kitoms – organizacinės, trečioms – socialinės-kultūrinės, ketvirtoms – finansinės priemonės. Konferencijos metu visuotinai sutarta, kad šioje srityje būtina racionaliai, neskubant ir gerai apgalvojus, tačiau nuosekliai ir sistemiškai vykdyti konkrečius veiksmus, kuriais būtų stiprinami mažosios vietos savivaldos subjektai, sudaromos sąlygos jiems realizuoti jų paskirtį ir įgaliojimus.

 

 

Siekiant pradėti realizuoti aukščiau minėtas nuostatas ir labiau motyvuoti mažosios vietos savivaldos subjektus (seniūnijas, seniūnaičius, bendruomenines organizacijas) įsitraukti į vietos reikalų tvarkymą ir, visų pirma, didinti išplėstinių seniūnaičių sueigų vaidmenį atstovaujant gyvenamųjų vietovių bendruomenių interesus, Seime jau įregistruotas Vietos savivaldos įstatymo eilės straipsnių pakeitimo projektas, kuriuo siūloma diegti seniūnijų lygmenyje naujas organizacines formas, aiškiai apibrėžti seniūnijų tarybų sudarymo tvarką ir nustatyti jų įgaliojimus, toliau taikyti būdus, didinančius seniūnijų finansinį savarankiškumą, seniūnijų, seniūnų ir seniūnaičių veiklą darančius viešesne (skaidresne).

Seimo laikinosios grupės pirmininkas Seimo narys Kęstutis Vilkauskas tikisi, kad konstruktyviai ir argumentuotai diskutuojant bus sutarta dėl mažosios vietos savivaldos subjektų sistemos tobulinimo krypties, apsispręsta, kokio pobūdžio ir apimties pakeitimai galimi jau nuo kitų kalendorinių metų vidurio, o kokie – nuo 2027 m. po eilinių savivaldybių tarybų, savivaldybių merų ir, tikėtina, seniūnijų tarybų rinkimų.

 

 

Daugiau informacijos:

Laikinosios Pilietinio dalyvavimo ir bendruomeniškumo skatinimo grupės  pirmininkas 

Kęstutis Vilkauskas, tel. (8 5) 209 6335

       Naujausi pakeitimai - 2023-10-11 12:00
       Rūta Mensonaitė