Fotografijų paroda „Viena diena batalione“ (Jungiamoji galerija)

2024 m. kovo 7 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Kovo 7–22 dienomis Seimo II ir III rūmus jungiančioje galerijoje Seimo narės Dalios Asanavičiūtės iniciatyva eksponuojama Mildos Matulaitytės-Feldhausen fotografijų paroda „Viena diena batalione“. Parodos pristatymo renginys – kovo 13 d. 13 val. Spaudos konferencijų salėje (II rūmai).

Parodos autorė – žurnalistė, „Žinių radijo“ laidų vedėja ir Vilnius TECH lektorė Milda Matulaitytė-Feldhausen jau antri metai važiuoja į karo krečiamą Ukrainą, kur, kaip ji sako, turi „savo“ ukrainietišką batalioną.

„Į „savo“ batalioną įaugau organiškai, suaugau su juo, įgijome vienas kito pasitikėjimą, o aš gavau išskirtinę galimybę į karą pažvelgti kitomis, kario akimis, jį lydėti, būti šalia. Dažnai pavargusio, dienomis ar savaitėmis beveik be poilsio savo šalį ginančio kario akimis,“ – pasakoja parodos autorė.

Fotografijų autorė teigia, kad tai netipiškos karo nuotraukos, mat socialiniai tinklai dažnai iškreipia mūsų suvokimą apie realybę. „Tiesioginio kontakto su priešu kare yra nedaug, jis dažnai yra skaičiuojamas minutėmis. Karas – tai laukimas valandų valandas, vykimas, važiavimas, apkasų kasimas. 

„Jei iš vakaro kuopos vadas nebūtų papasakojęs, kaip sunkiai yra įrenginėjami blindažai, greičiausiai niekuomet ir nebūčiau atkreipusi dėmesio į prieš mus važiuojantį sunkvežimį su rąstais. ...Vakarėjo ir tuščiame kelyje nekantravome kuo greičiau aplenkti važiuojantį sunkvežimį, prikrautą rastų. Tik jį belenkiant, man toptelėjo į galvą, kurgi šis sunkvežimis, mums jau esant kovinių veiksmų zonoje, važiuoja. Šalveno, tą vakarą nebuvo labai šalta, tačiau reikia nepamiršti, kad mes važiavome stepėse, kur klimatas yra ypač sudėtingas. Tie mums prieš nosį vežami rąstai – šviežiai nupjauti, šlapi, sunkūs. Juos sunkvežimio vairuotojas nugabens iki ten, kiek jis toliausiai gali privažiuoti, o toliau tai jau bus karių atsakomybė ir sunkus, varginantis darbas šaltyje, dažniausiai sniege ar lietuje: per naktį jie privalės tuos rąstus sutąsyti, įsirengti blindažą, kad rytui išaušus neliktų nė pėdsako – juk priešas budrus, akylus, stebi kiekvieną judesį“.

Parodoje beveik visos nuotraukos liudija akimirkos trapumą: štai, vakarėjant, vienoje jų sėdi susimąstęs tuometinis būrio vadas, o kitoje žiūrovas pamatys krauju suteptus neštuvus – tos nakties paryčiais jis buvo sužeistas ir atgabentas į ligoninę. „Taip ir nesuspėjome nusifotografuoti“, – dar pasakys parodos autorei, jai atvykus į ligoninę, mat buvo susitarta susitikti ir nusifotografuoti kitą rytą. Tačiau kare susitarimai ne visuomet galioja...

Paroda „Viena diena batalione“ – tai tikrų didvyrių kasdienybės kronika. Tai jų gyvenimo akimirksniai, vaizdai, momentai, pagauti atsitiktinai. Tų didvyrių, kurie paklausti visuomet atsako, jog „na, kad ir nelabai turiu ką ir papasakoti“ ir ypatingai nenoriai fotografuojasi. Tų didvyrių, kurie laiko skydą virš mūsų, virš tavęs ir virš manęs.

Daugiau informacijos:

Informacijos ir komunikacijos departamento

Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė

Asta Markevičienė, tel. (8 5) 209 6202, el. p. [email protected]