Įamžintas disidento, tikėjimo ir tėvynės laisvės riterio Mečislovo Jurevičiaus atminimas

Įamžintas disidento,  tikėjimo ir tėvynės laisvės riterio Mečislovo Jurevičiaus atminimas

2016 m. gruodžio 17 d. Šiaulių vyskupijos Pastoraciniame centre įvyko konferencija-pokalbis „Žingsniai Lietuvai“, skirta Helsinkio grupės 40-mečiui ir Kryžių kalno atkūrėjui, blaivybės skleidėjui, Helsinkio grupės nariui, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriui Mečislovui Jurevičiui.

Prieš konferenciją Šiaulių katedroje Šv. Mišias aukojo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, pamoksle priminęs, kad tikintis žmogus visada yra gyvas. Vėliau atidarydamas konferenciją ganytojas pasidalijo šiltais prisiminimais apie susitikimą su Jurevičiumi. Jis papasakojo, kaip Jurevičius iškėlė blaivybės klausimą, kaip tai pakeitė paties dvasininko pasaulį. „Aš tikrai jam esu dėkingas“, –  nuoširdžiai apibendrino Jo Ekselencija.

Konkrečius Jurevičiaus žingsnius ir jų reikšmę šiandienai aptarė visi pasisakiusieji, o konferencijai subtiliai moderavo Šv. Kazimiero ordino Šiaulių komtūras Kazimieras Alminas.

Lietuvos Respublikos Seimo narys dr. Stasys Tumėnas akcentavo mažus Jurevičiaus žingsnelius, svariai kūrusius Lietuvą. Pabrėždamas Helsinkio grupės istorinį kontekstą, jis teigė: „Kai atidengsime atminimo lentą, galėsime kalbėti apie visus tuos simbolinius žingsnius.“ Susiedamas istoriją su advento laikotarpiu Seimo narys tvirtino, kad mūsų pareiga yra kalbėti ir prisiminti.

Šiaulių miesto meras Artūras Visockas atkreipė dėmesį į Jurevičiaus garsinimo idėją, džiaugėsi Šiaulių vyskupijos, Šiaulių miesto savivaldybės, Šv. Kazimiero ordino bendradarbiavimu. Meras išskyrė disidento drąsą ir pažymėjo, kad „viskas priklauso nuo mūsų“.

Fotomenininkas Ričardas Dailidė pakomentavo unikalias savo fotografijas, įamžinusias prieš sovietų valdžią kovojusį Jurevičių, pasidalijo autentiškais prisiminimais. Menininkas pastebėjo, kad Jurevičius „visiems žmonėms linkėjo tik gero“.

Šių eilučių autorius aptarė disidento gyvenimo naratyvą, jo besąlygišką kovą už Dievą ir Tėvynę, akcentuodamas istorinės atminties ir istorinio teisingumo reikšmę. Sovietinėje propagandinėje spaudoje Jurevičiaus buvo nepagrįstai šmeižiamas, niekinamas, jo istorija pateikiama kaip antitarybinio elemento pavyzdys.

Gausiai renginyje dalyvavę Jurevičiaus artimieji, giminės savo pasisakymuose minėjo, kad jie didžiuojasi tuo gyvenimo ir kovos keliu, kurį  garbingai nuėjo jų tėvelis, senelis etc. Jaunosios kartos atstovas – Mečislovas Jurevičius – parodė, kad vertybės išlieka ir kad jos bus puoselėjamos.

Iškilmingiausias įamžinimo renginio momentas – memorialinės lentos (autorius – Darius Augulis) atidengimas Mečislovui Jurevičiui prie jo gyvento namo Spindulio gatvėje. Taip žengtas mažas, bet svarbus žingsnelis, įtvirtinantis garbingo Tautos sūnaus pergalę prieš totalitarizmą, prieš istorinę neteisybę, prieš naujausios Lietuvos istorijos užmarštį. Nauja atminties vieta primins visiems, kad kova už Laisvę, Tikėjimą ir Valstybę niekada nebūna pralaimėta.

Dr. Nerijus Brazauskas, Seimo nario Stasio Tumėno padėjėjas-sekretorius