Birutė NEDZINSKIENĖ (1955 12 04–1994 08 24)

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė

1955 m. gruodžio 4 d. – gimė Intos mieste, Komijoje, Rusijos TFSR, lietuvių partizanų rėmėjų ir tremtinių, Onos Šaulienės (Girdžiūtės) ir Prano Šaulio, šeimoje.

1961 m. – su šeima sugrįžo į Lietuvą ir apsigyveno Jurbarke.

1962 m. – pradėjo mokslus Jurbarko 1-ojoje vidurinėje mokykloje.

1972–1973 m. –  mokėsi ir vidurinį išsilavinimą įgijo Jurbarko 2-ojoje vidurinėje mokykloje.

1971–1973 m. – dirbo Jurbarko kilnojamoje mechanizuotoje kolonoje, vėliau – Jurbarko gaisrinėje.

1973–1979 m. – studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universiteto Kauno vakariniame skyriuje. Studijuodama dirbo Kauno hidrometeorologijos stotyje stebėtoja. 1979 m. – įgijo filologės lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos specialybę.

1979–1989 m. – dirbo Kauno valstybinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Vitražo ir skulptūros galerijoje (sovietų valdžios uždarytoje Kauno Įgulos bažnyčioje) ekskursijų vadove, vyresniąja moksline bendradarbe.

1988 m. birželio 10 d. – įsikūrus Kauno Sąjūdžiui, įsitraukė į jo veiklą, buvo išrinkta Kauno Sąjūdžio tarybos nare.

1988 m. spalio 22–23 d. – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo delegatė, išrinkta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo nare. Sąjūdyje veikė labai aktyviai, ypač domėjosi ir gilinosi į sovietinio režimo aukų atminimo, ginkluotą pasipriešinimą sovietiniams okupantams pokario Lietuvoje įamžinimą.

1988 m. liepos 30 d. – kartu bendraminčiais įkūrė „Tremtinio“ klubą, o tų pačių metų spalio mėn. parengė ir išleido savaitraščio „Tremtinys“ 1-ąjį numerį.

1989–1990 m. – Lietuvos tremtinių sąjungos literatūrinės-istorinės grupės vadove, buvo Lietuvos tremtinių sąjungos tarybos nare.

1990 m. vasario 24 d. – išrinkta į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą Kauno miesto Panerio rinkiminėje apygardoje Nr. 23.

1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatė. 1990 m. kovo 11 d. balsavo už Lietuvos Respublikos Aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“. Nuo 1990 m. kovo 14 d. – laikinosios Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos komisijos dėl Lietuvos televizijos ir radijo komiteto pavaldumo pakeitimo ir jo veiklos reorganizavimo narė, nuo 1990 m. kovo 20 d. – dirbo Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komisijoje, 1990 m. balandžio 30 d. paskirta į Valstybinę komisiją priešblokadinių priemonių planui paruošti ir vykdyti, nuo 1991 m. sausio 31 d. – buvo Aukščiausiosios Tarybos antrosios sesijos posėdžių balsų skaičiavimo komisijos narė, nuo 1991 m. lapkričio 26 d. – dirbo nuolatinėje Ekonomikos komisijoje. 1992 m. vasario 5 d. – paskirta į Aukščiausiosios Tarybos laikinąją tyrimo komisiją Sovietų Sąjungos KGB veiklai Lietuvoje ištirti. Priklausė Sąjūdžio junginei frakcijai, nuo 1992 m. sausio 22 d. – Tautos pažangos frakcijai.

1991 m. sausio 8 d. – prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ šalininkams šturmuojant Aukščiausiosios Tarybos rūmus, Birutė Nedzinskienė kreipėsi į vidiniame kieme susirinkusią minią, taip apramindama įsisiautėjusius užpuolikus.

1992 m. – kandidatavo Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose.

1993 m. vasario – spalio mėn. – dirbo Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos kanceliarijos vedėja.

1994 m. rugpjūčio 24 d. – mirė Kaune, palaidota Žemųjų Kaniūkų kapinėse, Kaune.

2005 m. kovo 7 d. – apdovanota Vyčio Kryžiaus ordino medaliu (po mirties).