Apie parodą „DIDŽIOJO TIKSLO LINK: Lietuvių konferencijai Vilniuje – 100“

Lietuvių konferencija Vilniuje yra vienas reikšmingiausių įvykių atkuriant Lietuvos valstybę 1918 metais. Be pasakojimo apie ją neįmanoma papasakoti XX amžiaus Lietuvos valstybingumo istorijos. Lietuvos istorinėje sostinėje Vilniuje ši konferencija dirbo 1917 m. rugsėjo 18–22 dienomis. 

Parodos pasakojimas pradedamas nuo lietuvių draugijų istorijos XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pradžioje. XIX amžiuje prasidėjęs lietuvių tautinis atgimimas paskatino slaptų kultūrinių, švietėjiškų organizacijų kūrimąsi. Tautinį identitetą formavo knygnešių epocha, nelegaliai platinama lietuviška spauda. Ryškus to meto fenomenas – pirmasis viešas spektaklis lietuvių kalba „Amerika pirtyje“. Lietuvių draugijos ėmė veržtis iš draudimų skraistės ir vis drąsiau skelbė apie lietuvių kalbos, kultūros, visuomeninio veikimo svarbą ir laukė tinkamo momento, kad įgyvendintų Lietuvos viziją. 

Netrukus susiklostė palankios sąlygos Lietuvos valstybingumui įgyvendinti. Pasaulio tvarką pakeitė Pirmasis pasaulinis karas. Lietuvos teritoriją nuniokojęs karas dalį gyventojų privertė pasitraukti iš Lietuvos teritorijos į Rusijos gilumą, toliau nuo karo veiksmų zonos. Siaučiant Pirmojo pasaulinio karo audroms vis garsiau veržėsi reikalavimas siekti Lietuvos nepriklausomybės. Beveik vienbalsiai šį reikalavimą palaikė Lietuvoje likę lietuviai, Rusijos gilumoje atsidūrę lietuvių pabėgėliai, taip pat lietuvių emigrantai Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Vakarų Europoje. Vienas iš 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų Petras Klimas rašydamas apie to meto nuotaikas pripažino, kad nepriklausoma Lietuvos valstybė yra fantastinė vizija. Tokia sudėtinga ir nenuspėjama buvo to meto politinė padėtis. Pirmojo pasaulinio karo negandos paskatino lietuvių šalpos organizacijų kūrimą. Jose dalyvavę lietuviai kėlė ir politinius tikslus. Ypač reikšmingas vaidmuo teko Lietuvių draugijai nukentėjusiems nuo karo šelpti, kuri teikė karo pabėgėliams pastogę, medicininę pagalbą, organizavo maisto tiekimą, dalijo labdarą. Šios draugijos vadovybė brandino ir propagavo lietuvių atstovybės sukūrimo idėją. Taip gimė idėja sušaukti Lietuvių konferenciją Vilniuje. Trečius metus besitęsiantis karas susilpnino kariaujančias puses, todėl susidarė sąlygos dialogui tarp Vokietijos karinės valdžios Lietuvoje ir politiškai aktyvių lietuvių rastis. Vokietijai reikėjo jai palankios krašto atstovybės. Savo ruožtu lietuviai siekė rūpintis krašto saugumu ir imti į savo rankas visos Lietuvos likimą, kurti savarankišką valstybę. Lietuvių konferencijai organizuoti į Vilnių 1917 m. rugpjūčio 1–4 dienomis buvo sukviestas konferencijos Organizacinis komitetas. Jį sudarė Vilniuje likę lietuvių veikėjai, taip pat buvo pakviesti atstovai iš Lietuvos apskričių. Komitetas aptarė, kaip į Lietuvių konferenciją Vilniuje bus sukviesti delegatai, sudarė Konferencijos darbotvarkę, aptarė Lietuvos Tarybos klausimą, parengė Lietuvių konferencijos rezoliucijos projektą. Vokietijos okupacinė valdžia neleido organizuoti rinkimų, todėl Organizacinio komiteto nariai asmeniškai kvietė į konferenciją „dorus, susipratusius, tvirtus ir inteligentiškus lietuvius, visokio luomo ir srovių, ne jaunesnius kaip 25 metai“. Konferencijos organizacinį darbą atliko Tvarkomoji komisija, kuri rūpinosi Konferencijai tinkamos salės paieškomis, dalyvių pasitikimu ir apgyvendinimu, maitinimu, konferencijos iždu, dalyvių registracija. Į Lietuvių konferenciją Vilniuje buvo pakviesti 264 asmenys, tačiau į konferenciją atvyko 222. Parodoje pristatomas dalyvių išsilavinimas, amžius, profesijos, teritorinis atstovavimas. 

Įdomu pastebėti, kad į konferenciją nebuvo pakviestos moterys. Tai sukėlė moterų pasipiktinimą ir karštas diskusijas. Šią klaidą lietuvių visuomenė ištaisė 1920 metais, kai moterys rinko ir buvo renkamos į Steigiamąjį Seimą. Lietuvių konferencija Vilniuje baigė savo darbą išrinkdama Lietuvos Tarybą, kurią įpareigojo siekti Lietuvos valstybingumo atkūrimo. Netrukus Lietuvos Taryba buvo pripažinta pagrindine politine visų lietuvių (tiek gyvenusių okupuotoje Lietuvos teritorijoje, tiek užsienyje) atstovybe. Lietuvos Taryba įgyvendino Lietuvių konferencijos jai skirtą užduotį 1918 m. vasario 16 d. paskelbdama Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. 

Parodoje eksponuojamos fotografijos ir dokumentai yra saugomi Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, Lietuvos centriniame valstybės archyve, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Kauno arkivyskupijos kurijos archyve, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje, Kauno miesto muziejuje, Lenkijos nacionalinėje bibliotekoje, Vokietijos užsienio reikalų ministerijos politiniame archyve ir Lietuvos Respublikos Seimo skaitykloje. 

Širdingai dėkojame muziejų, archyvų ir bibliotekų vadovams ir darbuotojams už pagalbą rengiant parodą. Parodos rengėjai dėkingi parodos partneriams už suteiktą galimybę naudotis jų saugoma dokumentine ir fotomedžiaga. 
Paroda skiriama Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. 

Parodą parengė –  Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius

Parodos koncepcijos ir tekstų autoriai – dr. Vilma Akmenytė-Ruzgienė, Žydrūnas Mačiukas, nuotraukų redaktoriai – Rimvydas Petkevičius, Andrius Petrulevičius, dizainerė – Neringa Motiejūnaitė-Lilienė, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos nuotraukų ir dokumentų aprašus padėjo parengti Rasa Sperskienė. 

Parodos partneriai:

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka 

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas 

Lietuvos centrinis valstybės archyvas 

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka 

Kauno arkivyskupijos kurijos archyvas 

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka 

Kauno miesto muziejus 

Lenkijos nacionalinė biblioteka 

Vokietijos užsienio reikalų ministerijos politinis archyvas 

Lietuvos Respublikos Seimo skaitykla 

Paroda pristatyta 2017 m., ją sudaro 26 kilnojami stendai, kurių dydis 100x70 cm, norėdami pasiskolinti parodą rašykite el. paštu [email protected]   

Paroda „Didžiojo tikslo link: Lietuvių konferencijai – 100“ eksponuota:

2017 m. rugsėjo 18 d. – 2017 m. spalio 9 d. – Lietuvos Respublikos Seime;

2017 m. lapkričio 11 d. – 2017 m. gruodžio 11 d. – Birštono muziejuje; 

2017 m. lapkričio 13 d. – 2017 m. lapkričio 28 d. – Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje;

2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. sausio 31 d. – VSAT prie Lietuvos Respublikos VRM Pasieniečių mokykloje;

2018 m. sausio 5 d. – 2018 m. sausio 30 d. – Prienų krašto muziejuje;

2018 m. vasario 7 d. – 2018 vasario 28 d. – Lietuvos prezidento K. Griniaus memorialiniame muziejuje;

2018 m. vasario 12 d. – 2018 m. vasario 28 d. – Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitė-Bitės viešojoje bibliotekoje;

2018 m. kovo 1 d. – 2018 m. birželio 12 d. – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje;

2018 m. kovo 1 d. – 2018 m. spalio 31 d. – Šakių rajono savivaldybės Zanavykų muziejuje;

2018 m. rugsėjo 6 d. – 2018 m. spalio 6 d. – Žemaičių dailės muziejuje (Plungėje);

2018 m. spalio 6 d. – 2018 m. gruodžio 15 d. – Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejuje;

2018 m. gruodžio 15 d. – 2019 m. vasario 8 d. – Vilniaus apygardos teisme;

2018 m. gruodžio 16 d. –  2019 m. sausio 30 d. – Šilalės r. Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijoje;

2019 m. vasario 8 d. – 2019 m. rugpjūčio 20 d. – Trakų istorijos muziejaus Medininkų pilies skyriuje;

2019 m. vasario 11 d. –  2019 m. gruodžio 31 d. – Lietuvos Respublikos Seime;

2020 m. vasario 14 d. – 2020 m. kovo 16 d. – Mykolo Romerio universiteto bibliotekoje;

2022 m. vasario 8 d. – 2022 m. balandžio 15 d. – Vilniaus apygardos administraciniame teisme;

2022 m. gruodžio 1 d. – 2022 m. gruodžio 31 d. – Seimo lankytojų centre;

2023 m. vasario 4 d. – 2023 m. kovo 4 d. – Aukštadvario gimnazijoje.

Susijusi informacija: 

• 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai
• Lietuvos Valstybės Taryba (1917–1920 m.)
• Lietuvos Respublika: nuo Vasario 16-osios iki Kovo 11-osios
• RESPUBLIKA – kas tai?
• Svarbiausi Steigiamojo Seimo šimtmečio faktai 
• Paroda „VIENI IŠ DAUGELIO: 1918 m. vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai – valstybės kūrėjai“